Lev Tolstoj “Ana Karenina”

2013-12-09

Čia turbūt buvo mano metų knyga. Ne todėl, kad geriausia, o todėl, kad pagaliau prisiruošiau ją perskaityti. Tuo pačiu supratau, kodėl nedalyvauju visokiuose knygų iššūkiuose. Mano iššūkiai yra klasika, sunkiai, lėtai skaitomos knygos arba kokie nors be proto ilgi kūriniai. Na, tokie, kuriems reikia laiko ir kantrybės. Žinoma, ir aš galiu į iššūkius įsirašyti pvz., “Bado žaidynes”, kai prisėdus visas tris dalis per dvi dienas galima perskaityti (ne tik galima, bet taip ir buvo). Taip per du mėnesius su pertraukėlėm įveikčiau visas 12 “iššūkio” knygų ir jau galėčiau savimi didžiuotis :) Juokinga.

Lev Tolstoj “Ana Karenina”

Meilė. Kad Ana Karenina šoko po traukiniu, tai aš žinojau jau seniai. Bet kad Anos Kareninos meilės istorija sudaro gal tik ketvirtį knygos – ne. Na, kokia gi čia knyga apie meilę… Greičiau apie Rusiją prieš 150 metų. Daug apie aukštuomenę, truputį apie prastuomenę, apie karą, apie teisę, apie politiką, apie vaikus, apie buitį. Šiaip jau “Ana Karenina” man labai patiko ne kaip romanas, o kaip istorinių žinių šaltinis. Lengva buvo įsijausti į veikėjus, nepaisant to, kaip smarkiai yra pasikeitę papročiai ir kai kurios veikėjų mintys bei elgesys atrodo nesuvokiami.

Laikmetis. Prisiminiau filmą “Vidurnaktis Paryžiuje”, kuriame vyriškis norėjo nusikelti į praeities Paryžių, o moteris iš praeities Patyžiaus norėjo nusikelti dar vienu laikmečiu atgal (nes ten geriau), o tame Paryžiuje buvo žmonių, kurie manė, kad geriau buvo dar ankstesniame laikmetyje. Pagalvojau, kad ko jau tikrai nenorėčiau, tai nusikelti 150 atgal. Sakyti savo vyrui “Jūs” būtų normalu. Moteriai jaustis nieko vietoje – įprasta, o būti protinga moterimi tai tas pats, kas būti ateiviu. Gimdyti vaikus vieną po kito – gerai, o turėti vieną/du ir daugiau nenorėti – blogai. Kas man būtų įdomu, tai nebent kaip vaiduokliui pasisukioti aukštuomenės pokylyje. Mazurkos šokti tai juk nemokėčiau :) Neįdomu būtų gal tik kaime, nes nelabai jis ir pasikeitė. Iš tiesų baisu, kaip keičiasi žmonių sanykiai ir elgesys mieste ir kaip stovi vietoje kaimuose. Gal tik jei jau geria, tai geria ne tik vyrai, bet ir moterys. Lygios teisės, taip sakant.

Savižudybė Dar nežinojau, kad Ana iš tiesų nusižudo ne iš meilės. Ji tiesiog taip ir neišbrenda iš pogimdyvinės depresijos. Baisu. Skyriuką, kuriame Ana blaškosi pakvaišusi po namus, o vėliau važiuoja į stotį, galima skaityti per savižudybių prevemcijos renginius. Būna, kam padeda SMS, o šiuo atveju panikos metu išsiųstas laiškutis jau nebepadėjo.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 10

Daiva

2013-12-09 21:00

Ar ne taip supratau, ar jūsų nuomonė apie lietuvšką kaimą nekokia? :)

Daiva

2013-12-09 21:01

Tik dabar susivokiau, kai jau parašiau, kad čia apie Rusijos kaimą turbūt kalbėjot. :) Dovanokit. :)

Laura

2013-12-09 21:23

Mano nuomonė nėra nekokia nei apie Rusijos, nei apie Lietuvos kaimą :) Nori nenori, bet tenka pripažinti, kad nelabai daug kuo jie ir skiriasi. Sako, lietuviai darbštesni, bet aš to negaliu patikrinti.
Beje, knygoje kaimo gyvenimas parodytas akivaizdžiai geresnis ir teisingesnis nei miestuose.
O lygindama turiu galvoje tai, kad mieste nebeliko visų tų suvaržymų ir pompastikos, kurie buvo prieš 150 metų. Kaime žmonės kokie buvo, tokie ir liko. Dažniausiai nuoširdesni, naivesni, sunkiau priimantys naujoves, labiau vertinantys fizinį nei protinį darbą. Moterys toliau gimdo vaikus vieną po kito. Tik geria daugiau, moterys irgi.

Jolanta

2013-12-10 0:32

Siūlau perskaityti “Karas ir taika”. Puikus istorinių žinių šaltinis – dar vienas :)

Laura

2013-12-10 0:40

Jei būtų tik “Taika”, skaityčiau iškart. Karas man neįdomu ir nepatinka :)

Jolanta

2013-12-10 12:42

Apie karą ten daugiausia antroje dalyje. Bet pirma dalis – romantiška :)

Daiva

2013-12-10 16:50

Aš pati esu iš nedidelio kaimelio, bet nepasakyčiau, kad jis kažkuo tai blogas. :) Manau, kad viskas priklauso ne nuo vietovės, o nuo paties žmogaus. Aš noriu šviestis, noriu tobulėti, tai einu į biblioteką, skaitau, rašau blogą. :) Sutinku yra labai daug žmonių, kurie niekuo nesidomi, arba yra daug jaunų žmonių, kuriems tik pasilinksminimai galvoj. Bet būtumėm naivus, jei galvotumėm, kad mieste taip nebūna. Kartais net dažniau gali pamatyti kokį jaunuolį, kuris tik prie kompiuterio sėdi ar po Akropolį vaikšto ir įsivaizduoja “kas aš”. Gal tokią nuomonę tenka susidaryt apie kaimą, nes per visokias “TV pagalba” ar “24 valandos” rodo dažniausiai kaimo gyventojus, kurie vienas kitą visai išvadinėja ar nesąmones šneka, bet patikėkit, viskas priklauso ne nuo kaimo, ne nuo vietos, o nuo paties žmogaus noro. :) Vienintelis minusas kaime, kad nėra labai daug vietų kur gali nueiti. Beeeeet vėl, kai yra noras viskas įmanoma. :)

Goga

2013-12-10 19:26

Daiva, o tai kuo skaitantis žmogus geresnis už niekuo nesidominti… Juk su skaitymu norima pažinti kažką daugiau, prisiliesti prie dievo. Ir nereikia pamiršti jog skaito turbut milijardas žmonių planetoje. Nepasakyčiau, kad jie kažkuo geresni. Anksčiau ar vėliau ateis silpnaprotystė arba mirtis. Domėjimasis nuo nieko neišgelbės… Galbūt tai tik laiko stumimas niekuo nesiskiriantis nuo vaikščiojimo per parduotuves ir vaizdavimo “kas aš”

Daiva

2013-12-10 22:29

Goga, tai kas jums yra gyvenimas, jei niekur nera prasmės? Kiekvienas esam kitoks ir kiekvienas randam sau mėgstamų būdų prasiblaškyt ir tobulėt. Iš tikrųjų net nelabai supratau jūsų mintį. Jei klystu – taisykit, bet pagal jus žingeidumas, noras tobulėti, kad ir paprasčiausiais būdais yra tas pats kas išsidirbinėjimas, valkatavimas? Arba aš kažko nesuprantu. Ir aš nesakau, kad domėjimasis išgelbės nuo KAŽKO, aš tik sakau, kad padeda tobulėti. :)

Daiva

2013-12-10 22:37

Ir atsiprašau, kad autorės įraša savo komentarais užverčiam. :) nes, kai skirtingos nuomonės diskuotuoti galima valandų valandas. :) Savo nuomonės aš nekeisiu, vis tiek manau, kad tobulėjimas priklauso nuo mūsų pačių. :)