Komandinis ar individualus?

2008-04-14

Skaitant darbo skelbimus akis užkliūna už dažno darbo privalumo įvardijamo kaip “darbas komandoje” ar “komandinis darbas”. Esu individualistė, todėl man toks darbo pobūdis yra trūkumas, o ne privalumas. Nes komandinis darbas man siejasi su atsakomybės jausmo praradimu.

Dabar iš dalies dirbu komandinį darbą. Mes visi redakcijoje esame atsakingi už tą patį žurnalą. Bet iš tiesų kiekvienas turime savo skyrių ir labiausiai rūpinamės jo reikalais. Padėti vienas kitam neatsisakome, bet komandinis darbas prie vienos temos pasitaiko retai.

Atsimenu, kai man tik atėjus dirbti visa redakcija ruošė viršelio temą “Viskas apie Skype”. Buvo siaubingas sąmyšis. Tavęs klausinėja “Ar jau parašei?”, pyksta “Aš gi rašau apie tą patį!”, o atsakingas asmuo nebesupranta, kas kiek ir ko turėjo parašyti apie tą velnio programą, kuri mums dar ir užlaužė visus kompus. Tai štai koks tas komandinis darbas.

Dabar rašau už save. Žinau, kada atiduosiu temas, žinau, apie ką ir kaip noriu rašyti. Esu atsakinga už savo darbus, galiu pripažinti klaidas ir jas ištaisyti. O kaip komandinio darbo metu suvokti, kuris padarė klaidą? Jei būčiau mūrininkė ir dalyvaučiau namo statybose, norėčiau mūryti viena visą sieną. O ne kartu su kažkuo. Nes jei ta siena sugriūtų, nežinočiau, ar aš kalta, ar kolega.

Jei rašyčiau straipsnį kartu su kitu žmogumi, kurio pareigos yra lygiavertės manosioms, man būtų sunku atmesti jo idėjas, jei jos man nepriimtinos. Nes bijočiau įžeisti. Sunku būti piršti savo idėjas, nes nenorėčiau pasirodyti įžūli. Sunku būtų redaguoti kito žmogaus sakinius, net jei matyčiau, kad juose daug stiliaus klaidų. Dar sunkiau būtų nepykti ant kolegos, jei šefas abiems pareikštų, kad straipsnis yra pats blogiausias pasaulyje.

Komandinis darbas man iškart siejasi su atsakomybės pasidalijimu, barniais, idėjų susikirtimais, argumentacijos stoka, darbų vėlavimu. O aš viso to nemėgstu. Mokykloje ir universitete nemėgau grupinių projektų, nemėgstu to ir dabar. Galbūt todėl, kad neprisiverčiu vadovauti sau lygiems, o ir per daug nuolanki būti nenoriu. Be to, išprotėčiau, jei ne dėl mano kaltės darbas vėluotų. Nes pati to sau niekada neleidžiu.

Žinau aš tuos komandinio darbo privalumus: efektyvesnis darbas, didesnė motyvacija, kūrybiškumas… Deja, be vadinamo “smegenų šturmo”, nieko gero jame neįžvelgiu. Arba komanda turi būti vadovėlinė, kad neiškiltų per dideli lyderiai ir kiti žmonės nebūtų nuslopinti. Manau, kad tai retas atvejis. Todėl skaitydama darbo skelbimus manau, kad niekada nesutikčiau dirbti “komandinio darbo”.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 17

Salomėja

2008-04-14 13:55

Hm. Daug tiesos. Tačiau man dažnai komandinis darbas kaip tik prideda atsakomybės. Pvz., universitete pamenu, jei darydavom dviese… Kai viena, tai ai, tingiu, ryt po ryt. Na tai kas, kad gausiu balu mažiau už vėlavimą. O kai dviese, tai vis galvoji, kad ir kolega mažiau per tave gaus, nesmagu bus, tai pasistengi labiau.
Kas dėl mūsų darbo, tai tu teisi. Tik aš nebijau taisyt svetimų sakinių:). Pati darau daug klaidų ir neįsižeidžiu jei man parodo. Kažkaip galvoju, kad paredagavusi, nieko neįžeidžiu.

Lucy

2008-04-14 14:04

Mano nuomone, komandos savarankiškas dalinimas atsakomybe yra tiesiog prasto valdymo pavyzdys.
Komandinis darbas yra visų pirma gebėjimas atlikti savo užduotis laiku bei kokybiškai, arba iškilus problemoms informuoti atsakingus asmenis. Juk nuo to ir priklauso komandos rezultatai.
Deja, gyvenime dažnai patenkame į studentiškai chaotiškas darbo grupes.

PinkCity

2008-04-14 14:29

Oi, kaip Tau pritariu. Esu pati absoliučiausia individualistė, kokią tik galima įsivaizduoti. Jei darbo skelbimuose miniu komandinį darbą, tai ne kaip privalumą, o tiesiog kaip atspindintį darbo pobūdį. Juk yra žmonių, kuriems tai patinka…

Jolanta

2008-04-14 14:48

Imonių vadovai dažnai patys nesuvokia, kas yra komandinis darbas. Negali visi (tarkime , padalinio) darbuotojai žinoti visu vienas kito darbo srities subtilybių, taigi ir perimti to darbo , gerai jį atliekant, neįmanoma. Bet gal šiuo posakiu suprantama darbuotojų “sirgimas” už įmonę. Visgi manau,kad protingas vadovas pasitelks specialistus, kad kiekvienam individualiai parinktų darbo sritis, lyderio vaidmenį ,netgi darbo ritmą. Man , pavyzdžiui, daug geriau dirbti ilgiau, bet ateiti vėliau, nes esu beviltiška pelėda,kurios yra beviltiškai diskriminuojamos :))Pritariu autorei, kad bandos darbas yra nieko vertas.

Evil

2008-04-14 15:37

O komandinsi darbas gali būti ir kitaip suformuotas, nebutinai dvi kolegos turi rašyti tą patį straipsni, paimkime kad ir pvz (siek tiek mano srity) reikai idiegti tinkla small bussines kompanijoje. nuvaziuoja keli zmones vienas ruosia serveriuka, kitas vedzioja laidus, trecias derina routerius switchus. stai ir turime komandini darba su greitu pasiektu rezultatu.. o jei tektu viska vienam 3x ilgiau viskas truktu.

elt.lt » Blog Archive » Apžvalga. Šiandien aš skaičiau… #71

2008-04-14 16:29

[...] Komandinio ir individualaus darbo privalumai ir [...]

Blogorama #393 : nežinau.lt

2008-04-14 19:24

[...] Respublikos internete skaito Dievų Žiniasklaidą. Pagaliau leidėjai tai pastebėjo… Avilio intelektas. Kai mane samdo darbui, turiu vilties, kad dėl mano smegenų ir patirties. Komanda? Kokia komanda? [...]

Paulius

2008-04-14 21:43

Jeigu komandoje betvarkė, neaišku kas ką turi daryti, už ką yra atsakingas ir pan., tai akmenys visų pirma eina į vadovo daržą, nes teisingai koordinuoti komandos darbinius veiksmus yra jo tiesioginė pareiga. O kadangi dažniausiai taip ir būna, todėl individualiai dirbti yra kur kas smagiau.

Archatas

2008-04-15 3:14

Sakyčiau, jei visi komandoje yra visų sričių specialistai, tuomet ir gali būti chaoso, ginčų ir nesutarimų. Tačiau, kai kiekvienas specializuojasi į skirtingą sferą ir vienas kitą papildo, tuomet tai jau komandinis darbas. Pavyzdžiui, straipsnio rašymas, fotografavimas ir žurnalo maketavimas yra skirtingi darbai, bet jie vienas nuo kito priklauso. Teoriškai galėtų viską atlikti vienas žmogus, bet praktiškai, dirbt žurnalisto, fotografo ir maketuotojo komandoje yra profesionaliau. Kai dirbi individualiai, tai orientuojasi tik į savo vidinį terminą, o kai dirbi komandoje, orientuojasi į produkto galutinį rezultatą – kad žurnalas laiku būtų išleistas, turi būti pakankamai laiko maketuotojui jį sumaketuot. Be to galutinį rezultatą galima modifikuot per diskusijas. Tai tiek. Girdėjote mano nuomonę. Ačiū už dėmesį :D

Archatas

2008-04-15 3:16

Ei. Dar sorry už tas nesąmoningas rašybos klaidas.. Vėloka. Reik eit miegot.

punktyras

2008-04-16 22:17

Kai taisai kolegos rašinio stiliaus klaidas, tai ne kolegos juk klaidas taisai, o stiliaus. Vardan rezultato. O dvi galvos geriau, nei viena. Vienas žmogus gali greitai išsisemti. Juk ne visiems paprasta į save pažiūrėti iš šono.

e.f.i.

2008-04-17 8:28

Matai, tai, ka aprasei, nera komandinis darbas. Tai geriausiu atveju talka.

Komandinio darbo pirmutine esme – komandoje turi buti lyderis. Ar formalus, ar ne, bet turi buti zmogus, kuris padaro kelis labai paprastus dalykus: 1) komanda suburia, 2) paaiskina tiksla, kurio visin kartu sieks, 3) padalina kiekvienam darbus – ir isitikina, kad kiekvienas juos suprato, 4) prisiima atsakomybe uz galutini rezultata.

Paziurek i bet kuria sriti, kurioje efektyviai veikia komandinis dabas. Tarkim, laivas: uzdara sistema priesiskoje aplinkoje, kurioje gali praleisti istisus menesius. Kur pagalbos nesulauksi arba ji bus tik kritiniu atveju – ir veluodama. ir kur ta uzdara sistema zlugs, jei bent vienas narys neatliks sao pareigu. Navigatorius skaiciuoja kursa, mechanikas rupinasi varikliais, virejas visus seria, gydytojas pastato susirgusius ant koju. niekam nekyla klausimu, ka kiekvienas turi daryti – nes viskam vadovauja kapitonas. Niekam nekyla ir noro padaryti kolegos darba, nes jei visa komanda supuls prie varikliu… Aisku, jei atsiranda perkrovos, visi puola padet – pavyzdziui, sugavo laiva dideli zuvies krovini, reikia ji i saldikli sudet- visi darbuojasi. Nes talka.

Reik dar pyzdziu? Isivaizduok operacine ir tai, ka gali nueikti vienas chirurgas, be seseles ar anesteziologo. Arba ta pacia redakcija, kur visi ir raso patys, ir fotkina, ir maketa pasidaro, ir reklama susiranda, ir dar buhalterija pasitvarko.

Ir kas svarbiausia, sekmingoje komandoje individualistai puikiai veikia. Bent jau as i tokias komandas orientuojuosi – nes individualistai, kaip taisykle, jaucia atsakomybe uz savo darba ir pareiga ji atlikti gerai ir laiku. Kai 10 tokiu individualistu padaro 10 skirtingu to paties darbo daliu, rezultatas buna puikus.

e.f.i.

2008-04-17 8:37

Dar siek tiek:
“Jei būčiau mūrininkė ir dalyvaučiau namo statybose, norėčiau mūryti viena visą sieną. O ne kartu su kažkuo. Nes jei ta siena sugriūtų, nežinočiau, ar aš kalta, ar kolega”

O gal kaltas architektas, kuris blogai suplanavo? Arba ekskavatorininkas, per maza duobe iskases? arba bicas, kuris pamatus liejo? o gal stogdengys, ikeles stoga ant tavo statytos sienos? nuo komandinio dabro taip paprastai nepabegsi:)

“Jei rašyčiau straipsnį kartu su kitu žmogumi, kurio pareigos yra lygiavertės manosioms, man būtų sunku atmesti jo idėjas, jei jos man nepriimtinos. Nes bijočiau įžeisti. Sunku būti piršti savo idėjas, nes nenorėčiau pasirodyti įžūli. Sunku būtų redaguoti kito žmogaus sakinius, net jei matyčiau, kad juose daug stiliaus klaidų. Dar sunkiau būtų nepykti ant kolegos, jei šefas abiems pareikštų, kad straipsnis yra pats blogiausias pasaulyje.”

Kazkada nagrinejau redakciju uzsienyje darbo metodus. Kokiam nors Fortune, Newsweek, ar Times. KA jie daro, jei raso dideli straipsni? Aktualu, kurio reikia greitai? Daro taip: vienas zmogus oganizuoja darba, kiti ji daro. Bega paimti intervu is saltiniu,. Iesko info archyvuose. Skaiciuoja visokias statistikas. rengia backgrounda zurnalistui, kuris eis kalbet su dideliu guzu – kad ans galetu pasiruosti tinkamus klausimus. Finale aisku pasiraso tas, kuris organizavo darba – nors uz jo nugaros gal 10 zmoniu lakste suprakaitave.

“Komandinis darbas man iškart siejasi su atsakomybės pasidalijimu, barniais, idėjų susikirtimais, argumentacijos stoka, darbų vėlavimu. O aš viso to nemėgstu. Mokykloje ir universitete nemėgau grupinių projektų, nemėgstu to ir dabar.”

Va tam ir reikia lyderio:)

Laura

2008-04-17 9:27

Gydytojai operacinėje ir visa redakcija – tai jau nebe tai, apie ką aš šneku. Tokia komanda yra kiekviename darbe. Jie visi atlieka savo funkcijas ir dirba skirtingus darbus, siekdami vieno tikslo – amputuoti koją ar išleisti žurnalą. Jų skirtingos pareigos. Aš kalbu tas pačias kelių žmonių pareigas atliekant tą patį darbą. Pvz., universitete parengti pristatymą apie ten kokius nors ES projektus. Studentų pareigos šioje užduotyje vienodos, todėl jiems tenka patiems pasiskirstyti darbus, sugalvoti, kas apie ką pasakos. Va tokiu atveju aš geriau dirbčiau viena.

Laura

2008-04-17 9:31

Beje, talka to nepavadinčiau :) Komanda su lyderiu, kuris prisiima atsakomybę ir paskirsto užduotis, man jau panašiau į šefą su pavaldiniais. Mano nuomone, komandoje turi būti neformalus (charizmatinis, idėjinis ar dar koks nors) lyderis, kuris šiek tiek vairuoja darbą, bet ant jo pečių neužgriūna visa atsakomybė. Nes formaliai jis tėra eilinis komandos narys.

Vėjai smegenyse : nežinau.lt

2008-05-10 11:53

[...] kodėl aš pritariu Novum ir manau, kad mažose įmonėse viskas turėtų remtis individualiu darbu. Jei projektas yra itin [...]

neziniukas

2008-05-12 11:20

manau, kad įmonė savaime yra komanda.
jei dar reikalingas “komandos formavimas“, “komandinis darbas“ ir pan., vadinasi įmonėje yra bloga/neteisinga/neveikianti struktūra, nepasidalintos funkcijos, nepriskirti žmonės/padaliniai ir t.t. Jei visa tai sutvarkyta, apie komandinį darbą šnekėti nebelieka laiko, yra tik darbas :)