Kantrybės, kantrybės…
2009-09-24Šiaip jau esu jautrus ir nervingas žmogus. Nu bet niekada nedrįstu rodyti savo emocijų darbe. Jei kas sunervina, nepuolu rėkti, o jei žmogus n kartų tą patį daro blogai, stengiuosi išlikt rami, nors viduje verdu. Aišku, daug kas pasakytų, kad užgniaužtos emocijos nėra gerai – kenkia pačiam ir vis tiek išsilieji namie. Bet nemandagiai elgtis su kolegomis, rėkti ir ginčytis iki paraudonavimo tai nieko gero.
Jei tu vadovas – pasakyk ramiai, ką manai, o jei pavaldinys nesutinka, tiesiog liepk padaryti taip, kaip reikia. Čia juk tavo balsas svaresnis. Nes nervinis drebulys nepakels tavęs pavaldinių akyse. Kantrybės… arba kokių raminančių žolelių :)
P.S. Šimtąjį kartą įsitikinu, kad PMS’as būna ir vyrams. O gal čia kokia tai amžiaus tarpsnio krizė…
Salomėja
2009-09-24 16:47Kuris čia pratrūko net smalsu pasidarė. Nes vaizduotė piešia du žmogiukus ir dvi situacijas, ir abi labai puikiai vaizduojuos:)
Jolanta
2009-09-28 13:57Kad silpnų nervų demonstravimas (ypač darbdavio) neprideda pagarbos kolektyve – tai tikrai pritariu. Gal reikia susimetus pinigus visiems į kokius nors bendravimo kursus nueiti? Juk dabar vadovams yra šitiek įvairiį personalo vadybos mokymų. Ir gana gerų, kuriiuose vadovas išmoktų taktiškai ir šiek tiek gudriai panaudoti kiekvieno darbuotojo geras ir net siplnąsias savybes. Ir visi būtų patenkinti. Bet kad Lietuvoje visi (ypač vadovai) įsivaizduoja esą tokie visažiniai :)
Jolanta
2009-09-28 14:01Beje, vyrams ne PMS,as , o andropauzė :)(Jei amžius tam tinkamas). Andropauzė jau yra mokslininkų pripažintas reiškinys ir apibrėžimas tam. Tai tiesiog vyriškų hormonų lygio kritimas: bloga ,irzli nuotaika, norai nebeatitinka fizinių galimybių ir t.t.