Joanne Harris “Mėlynakis berniukas”

2013-05-31

Niekada gi ir nepasakytum, kad šią knygą parašė ta pati Joanne, kuriai priklauso ir “Šokoladas”, “Ledinukų bateliai” ir kitos mielos knygos. “Mėlynakis berniukas” – visiškai nieko mielo. Tai šiurpoka, stipri, apgaulinga knyga. Ją labai sunku skaityti, bet tikrai verta.

Joanne Harris “Mėlynakis berniukas”

Apgavystės. Tai knyga, linkusi apgaudinėti skaitytoją. Skaitai, skaitai, atrodo – jau viskas aišku. Po to autorė numeta kokią smulkmeną ir viskas vėl susipainioja. Likus maždaug šimtui puslapių iki pabaigos buvau taip žiauriai apgauta, kad net grįžau paskaitinėti atgal, ar kažko nesupainiojau. Pasirodo, ne. Tikrai buvau apgauta. Šiaip nemėgstu be galo supainiotų istorijų, bet ši kažkuo žavinga.

Psichologija. Jeigu knygos herojai egzistuotų, psichologams (ir psichoterapeutams) tikrai būtų ką veikti. Labai keisti, stiprūs charakteriai – motina, sūnus, mirę broliai, mergina. Visi su begale problemų, tačiau labiausiai gydytina būtų motina, sauganti sūnų kaip savo akį ir tuo pačiu besielgianti su juo taip, kad šlykštu skaityti. Gerai apgalvojusi charakterius prisiminiau, kad žinau panašių variantų ir realybėje. Baisu.

Pabaiga. O štai čia mane sunervino. Rašytoja kūrė apgaules, trikdė, supainiojo viską į didelį rezginį. Po to jau kaip ir gražiai išrišo visą istoriją, bet siūlo galo taip ir nepaliko. Neturiu mintyse už ko timptelėti, kad istorija taptų visiškai aiški. Telieka tik nuspėti. Beje, būtų nuostabus psichologinis trileris. Su daaaaug žmogžudysčių, sinestezija (įdomu, kaip parodytų), blogeriais ir netikėtumais. Ach.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0