Eksperimentai, ragavimas ir ragavimo eksperimentai

2013-02-14

Mėgstu gaminti. Labai. Tik va, bėda – ne kasdien, Jei reikėtų gaminti kokius 2-3 kartus per savaitę, turbūt pasidaryčiau visiška eksperimentuotoja ir įvairių šalių virtuvės žinovė. Bet gaminti tenka kasdien, todėl galvoj turiu sąrašą kelis kartus išbandytų ir pavykusių patiekalų, kuriuos kartoju ir kartoju. Štai pavyzdžiui beveik visą vasarą bent kartą per savaitę valgėm kiaulienos sprandinės kepsnius (mėsą pirkau turguje) su krienais ir ridikėlių-svogūnų laiškų salotomis. Jau neišpasakytai vėl laukiu šviežių ridikėlių :)

Atrodo, čia bėdos kaip ir nebūtų, bet yra gi vos dviejų saulaukęs vaikas, kuriam neįkiši suši ar kiaulienos sprandinės kepsnių su krienais. O į tą krūvą mano prišaldytų varškėčių virimui ir kepimui, kurios griebiuosi, kai mūsų maistas netinka, jis žiūri be didelio džiaugsmo. Vadinasi, maistą turiu derinti dar vienam skrandžiui. Taip gaunasi, kad lieka makaronai, kotletukai, apkepai, blynai… Mano eksperimentų trokštančiai sielai tai yra per mažai, nors žinau šeimų, kuriose gaminamų patiekalų įvairovė ir tiek nesiekia. Deja, vaiko nepriversi valgyti to, kas jam atrodo neskaniai, o skrandukas dar ne viską ir suvirškina, todėl laukiu nesulaukiu meto, kol bendras stalas bus tikrai bendras.

Mano nuomone, valgyti reikia viską. Ragauti, ragauti, ragauti. Bandyti suprasti skonį ir pagalvoti, ar jau tikrai vienas ar kitas produktas/patiekalas nepatinka. Jei porą kartų paragavus vis dar šlykštu, tada nevalgyti. Bet dažniausiai taip nebūna :) Pakeitusi mastymą supratau, kad skanios net alyvuogės ir avokadai. Tiesa, ne visur ir ne visokie. Pvz., mano pažintis su avokadais prasidėjo nuo kažkokių karčių nesunokusių vaisių, kurie man buvo neapsakomai šlykštūs. Daug metų po to jų nevalgiau. Bet pasirodo, sunokinti iki tam tikro laipsnio (bet nepernokę) jie labai skanūs! Padariau net guakamolės, kuri puikiai suėjo su kukurūziniais čipsais. Įtariu, daug kas nevalgo vieno ar kito todėl, kad pirmą kartą paragavo neteisingai.

Nelabai suprantu žmonių, kurie kažko neragauja, nes jiems “nepatinka”. Juk iš kur gali žinoti, kad nepatinka, kai neragavai? Vienintelis dalykas, kurį man sunku būtų praryti – tai koks gyvas padaras. Esu ne kartą suvalgius gyvą vabalą kasdama obuolį ar kirmėliuką su žirniais ar avietėmis. Man baisiai nemalonu, kai maistas burnoje juda pats :) O ten visokių tokių “aš nevalgau paprikų, nes man neskanu” nelabai suprantu. Neskanu kas – žalios paprikos? Rūkytos? Trintos sriuboje? Keptos orkaitėje ir konservuotos aliejuje? Troškintos kartu su kitomis daržovėmis? Visos tos paprikos yra skirtingo skonio, todėl man įdomu, kurios iš jų yra neskanios ir kodėl atsisakoma valgyti visas.

Vyrą jau išmokiau ragauti. Dabar beliko išmokyti vaiką. Pvz., sūrio lazdelė yra šlykštu (šalta, lipni kažkokia), todėl neragauja. Ką gi, palaukiam, kol bus labai alkanas ir vietoj įprasto duoniuko užkandai duodam lazdelę. Kadangi alkis didelis, lazdelė nebeatrodo taip šlykščiai ir… pasirodo, tas daiktas visai skanus! Taigi, žalia varnelė prie dar vieno produkto. Po tokių bandymų galiu pasakyti, kad mano vaikas vienas iš nedaugelio valgo vištos kepenėles. Tiesa, susmulkintas ir sumaišytas su bulvių koše bei grietinėlės padažu. Bet valgo, jam skanu.

Po poros metų turbūt vėl galėsiu nevaržomai eksperimentuoti virtuvėje. Dabar, kad neužpjautų rutina, kas savaitę stengiuosi pagaminti ką nors naujo. Pildau savo naujametinį pažadą labai sėkmingai. O jei nepavyksta, yra šaldytų varškėčių ir picerija gretimam name :)

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 9

Salomėja

2013-02-14 17:01

:) apie neragavimą, tai čia apie mane :)))
Aš gi esu deklaravusi, kad niekada nevalgysiu ikrų, nors ir nesu jų valgiusi. Man net baisu į juos žiūrėti, ką jau ten kelti šaukštą iki burnos.
O visur kitur esu persilaužusi. Aną kartą kavinėje net užsisakiau makaronų su krevetėmis. Na iš esmės, nesgi nepabėgsiu cypdama, o ir vieninteliai turėti pinigai sumokėti. Valgoma. Taip spėju daug ką paragaučiau. Bet tik ne ikrus :) Nebent jie būtų išmoningai paslėpti maiste :)

jolanta

2013-02-14 19:06

Aš esu iš tokių “gaspadinių”, kurios nenori kaskart išradinėti stebuklų virtuvėje. Gaminti nemėgstu, bet skaniai valgyti- taip.:) Todėl tenka gaminti, bet dažniausiai apsiribojame tradiciniais ir išbandytais patiekalais. Juk jei grįžusi namo po darbo prisiverčiu kažką paruoštiir tas ekeperimentas nepavyksta – tai ką tada daryti? Čipsus valgyti? :)

Laura

2013-02-14 19:22

Turėti šaldiklyje koldūnų :)

jolanta

2013-02-14 19:43

Brrrr…. koldūnų negaliu pakęsti! Tik kartą gyvenime valgiau skanius pačios šeiminikės pagamintus koldūnus. Na, ir dar Telšiuose su mėlynėmis skanūs. Tik tai gal nelabai tikri koldūnai :)

Dieter

2013-02-15 12:11

Hmz… bet yra žmonių kurie nevalgo, nes neskanu. Pvz svogūnai, per aštru, dar kas nors, nei žalių, nei virtų, nei keptų, žalios paprikos atsiduoda žole, o troškintos, keptos, virtos – tiesiog ištyžta ir fui…(ne mano žodžiai, bet kito žmogaus paaiškinimas atisakius valgyti) :)
O dėl to, kad pirmą kartą ragavo negerai patiekto – tikrai sutinku. Mano močiutė, teta, dažnai ir mama, daržoves perverda, perkepa ir panašiai, jos pasidaro minkštos ir ištižusios, kas man labai nepatinka ir nevalgau. O pasidarius pačiai kaip norisi skanu :)

Laura

2013-02-15 14:09

Salomėja, man visą laiką buvo įdomu, kodėl tau ikrai baisūs? :) Žinau, kodėl žmonės nemėgsta paprikų (va, Dieter paaiškino), svogūnų, kalendrų, kepenėlių… Bet kodėl ikrai? :)

Skirmantė

2013-02-15 15:25

Aš ragauju viską, man smalsu, o paskui jau atsirenku ar tai patinka. Aišku, yra ką esu valgius, nepatinka, man neskanu, bet kas nežino vistiek prideda, pvz., spirgučiai, padažas su jais, tenka valgyti, nors neskanu man ir tiek.
Bet su mažu vaiku tikrai labai sunku. Arba ruoši kelis patiekalus, arba taikaisi prie vaiko, kas dažniausiai ir būna. Maniškei sūrio lazdelės patinka lengvai pakeptos. Pakišu po griliu porai minučių, o tada tik duok, jas ir rekmenduoja ne šaldytas vartoti. Dar pastebėjau, kad didelę įtaką darželio maistas padarė. Usimano darželio maltinukų, tai iš kur man žinot kaip padaryta? Matyt pusė maltinio ne mėsos, o batono pridėta, minkšta, skanu, tai jau naminių iš tikros mėsos nesinori. Bet guodžiuosi, kad ir pati ilgai nieko nevalgiau, tik knibinėdavau

jolanta

2013-02-15 15:47

Skirmantė: Belieka tik džiaugtis, kad mažoji bent kažką skanaus darželyje randa ir valgo :) Net jeigu tai “batoniniai” maltinukai :)
Dažniausiai vaikai po darželio ir mokyklos valgyklėlių pusę gyvenimo nieko panašaus į burną neima.

Laura

2013-02-15 16:06

Skirmante, deja, sūnui šildytas sūris yra dar baisiau nei šaltas… Bent jau buvo anksčiau, gal reikės vėl bandyti pasiūlyti :)