Dideli tempai

2007-03-12

Neseniai suvokiau, kad pastaruoju metu labai greitai keičiasi draugų gyvenimo būdas ir šeimyninė padėtis. Gera draugė susižadėjo, klasiokas vedė, o senas pažįstamas jau ir vaikelį augina.

Būdama 22 metų jau seniai gyvenu beveik šeimyninį gyvenimą, tik nemanau, kad reikia taip skubėti su vestuvėmis ir vaikais :) Suprantu tuos, kurie įsitvirtina darbe, baigia mokslus ir turi nuosavą būstą – tai jau pats laikas pradėti didinti gimstamumą ar puoselėti tradicinę santuoką. Na, nebent norima, kad vaikams tėvai būtų panašesni į senelius, o ne į draugus, o karjera yra svarbesnė už šiltas akimirkas.

O prieš 30-20 metų tuoktis ir auginti vaikus buvo normalu tik baigus studijas ar mokyklą. Na, sąlygos tam irgi nebuvo blogos – duoda valstybė darbą, duodą butą, pastovus atlyginimas garantuotas… O ir gimstamumo planus turbūt reikėjo vykdyti :) Štai dabar viską pačiam reikia pasiekti, o konservatyvių pažiūrų politikai zirzia, kad nenormalūs žmonių santykiai Lietuvoje, vaikų niekas nenori. Įdomu, ar kada pagalvojo, kad nėra už ką tų vaikų išlaikyti. Keliais litais sumažinti mokesčiai ir didesnė pašalpa nepadeda nupirkti vaikui geresnių sauskelnių, maitinti visaverčiu maistu ir aprengti šilta striuke žiemą. O jei to negali savo atžalai suteikti – ar iš vis verta ją pradėti?

Manau, kad pakanka kaimuose socialiai remtinų šeimų, kuriose tėvai pašalpų dydį už vaikus dalina iš pigiausios degtinės kainos. Štai dėl to ir stebiuosi dideliais tempais – jaunimas nebijo šeimos ir atsakomybės. Gal ir gerai, jei tik viskas daroma apgalvotai, o ne “ai, taip jau gavosi…”.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 0