David Lebovitz “Saldus gyvenimas Paryžiuje”

2012-07-31

Jei nenutiks pasaulio pabaiga, pagaliau pamatysiu Paryžių. Kadangi prieš Lisaboną skaičiau knygą apie tą miestą, tai, žinoma, neatsispyriau poreikiui apsišviesti ir dabar :) Na, bent jau žinosiu, kur ir kokio maisto ieškoti.

David Lebovitz “Saldus gyvenimas Paryžiuje”

Maistas. Knyga, galima sakyti, yra apie maistą. Nieko nuostabaus, juk rašė kulinaras. Apie šokoladą, duoną, žuvį ir kitus gerus dalykus. Be to, joje yra receptų, iš kurių kelis jau nusižiūrėjau. Ar jau sakiau, kad dievinu knygas apie gerą maistą? Todėl šitą suskaičiau labai skaniai. Net kelis kartus lipau naktį lauk iš lovos ir varvančia seile ėjau siaubti šaldytuvo.

Kontrastas. Kulinaras yra amerikietis, todėl knygoje stebisi dalykais, kurie mums, lietuviams, yra įprasti. Pvz., vonios jungiklis už jos ribų, skuduras grindims, pardavėjų nemandagumas :) Skaitai ir galvoji, kad visgi toje didžiojoje šalyje anapus Atlanto viskas yra kitaip, o niekad nematytas Paryžius atrodo daug artimesnis širdžiai. Tačiau jaučiu pagarbą amerikiečiui, kuris nezirzia, kad Paryžiuje viskas kitaip. Priešingai, jis tuo džiaugiasi ir viską pateisina. Iki šiol esu sutikusi vos kelis tikrus amerikiečius ir visi jie kuo nors stebėjosi Europoje, kas yra kitaip, nei pas juos. Deja, jie visi buvo ne tiesiog nustebę, o pasipiktinę (nors ir šypsojosi).

Paryžiečiai. Jau ne pirmoje knygoje perskaitau, kokie nemalonūs yra paryžiečiai. Šioje aprašytas jų nemandagumas, pasipūtimas, stumdymasis, lindimas be eilės. Tikrai apima jausmas, kad niekas jų nemėgsta, net ir visa likusi Prancūzija. Na, pati galėsiu tuo įsitikinti, jei rugpjūtį dar nors vienas bus mieste, o ne siaubs Provansą :)

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 5

jolanta

2012-07-31 15:46

Paryžius, pirmiausia, turėtų sužavėti laisvės atmosfera.. Ten gali vaikščioti kokios nori spalvos kuodu ar kokia kita įmantrybe – niekam tai nerūpi..Baltai pavydžiu tokios puikios kelionės :) Laikysiu kumštyje špy…, kad ir mažojo bendrakeliautojo neapleistų gera nuotaika :)

Laura

2012-07-31 18:58

Tu jau buvai, nėra ko pavydėti :) O laisvės atmosfera tai ir Lisabonoj, ir Londone buvo. Patinka man miestai, kur niekas tau už nugaros nesistebi tavo išvaizda.

jolanta

2012-07-31 20:27

Lauksiu įspūdžių!

Salomėja

2012-07-31 20:52

O esate tikros, kad ten tokia atmosfera, o čia jos nėra, ar tik taip norisi? Nes savo akimis mačiau, kaip viename didesnių Europos miestų vienos merginos nužvelginėja kitas ir tyliai kumščiuojasi. Taip pat matau ir Vilniuje daug žmonių su įmantrybėmis ir niekas pirštais nebado. Nebent jau periferiniuose rajonuose.
Bet čia tik šiaip mintys, nes neseniai apie tai galvojau. Gal didmiesčiuose tiesiog tiek žmonių, kad net nesimato tų, kuriems rūpi ir atrodo, kad niekas čia niekam nerūpi :)
O Paryžius nuostabus, labai norėčiau sugrįžti kada ir gal net gyventi.

Laura

2012-07-31 22:51

Aš tai net ne dėl išvaizdos. Pvz., Lisabonoj kiek man vaikas ožiavosi, niekam nebuvo įdomu. O tik įsėdus į lėktuvą, pilną lietuvių, iškart susmigo kelios poros nepatenkintų akių ir ėmė piktintis. Parduotuvėse žmonės žarsto patarimus, kaip man auklėti vaiką, girdėjau komentarų apie vieną savo sijonų. Tiesiog tuose miestuose laisviau visi elgiasi. Pas mus juk neišdrįstų parke merginos ant žolės susėdusios bučiuotis – apspjaudytų turbūt ir išvadintų šlykščiausiais žodžiais. Kitur gi to nėra, daugiau tolerancijos viskam – nuo besiožiuojančių vaikų iki homoseksualų. Atsipalaidavę žmonės labiau.