Daphne du Maurier “Įtemptas laukimas”

2012-11-14

Jeigu būčiau žinojusi, kad čia apsakymai, būčiau neskaičiusi. O jeigu dar būčiau susiejusi, kad ta pati moteris parašė ir “Rebeką”, tikrai būčiau neskaičiusi. Nes nelabai man apsakymai ir “Rebeka”. Bet kadangi pradėjau nuo dosje apie rašytoją ir sužinojau, kad ji aktyviai bendradarbiavo su A. Hitchcock’u bei yra “Paukščių” autorė, tai ėmiau ir perskaičiau viską iš smalsumo :)

Daphne du Maurier “Įtemptas laukimas”

Apsakymai. Knygoje yra penki. Šiaip trumpų istorijų aš nemėgstu, nes man patinka stori, vientisi romanai. O čia tik pradedi skaityti ir baigiasi. Lyg skaitytum kelias knygas vienu metu – dar nespėji nė suvirškinti, o jau prasideda kita. Žinoma, ne visų autorių apsakymai prasti. Štai šiuo metu skaitau kitos rašytojos rinkinuką, tai mmmm!

Paukščiai. Šita istorija man patiko labiausiai. Mistiška, įtempta, įtaigi ir be pabaigos. Bet pabaigos jai visai ir nereikia, čia jau kiekvieno skaitytojo asmeninis reikalas, kaip kurti toliau. Prisipažinsiu, kad filmo viso nuo pradžios iki galo taip ir nesu mačiusi. Gabalėlis šen, gabalėlis ten… Gal reikėtų susiimti ir visą peržiūrėti.

Kas liko… Dar susimąstyti, kokio gyvūno galvą aš “dėvėčiau”, privertė apsakymas “Mėlynos linzės”. Mat ten po operacijos moteris pradėjo matyti visus žmones su gyvūnų galvom. Ne itin malonu, kai tau labiausiai patikusi seselė tampa gyvate, o mylimas vyras – grifu. Likusios istorijos didelio įspūdžio nepadarė, o išgirta “Monte Veritas” buvo iš vis neįdomi. Gaila, kad pats ilgiausias apsakymas yra pats nuobodžiausias.

Vertinu 5/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0