Bažnytinė patirtis

2007-07-01

Šį savaitgalį teko lankytis viename kaime šalia Tauragės, kur draugo seneliai šventė auksines vestuves. Žmonės tikintys, taigi reikėjo išklausyti specialiai užsakytų mišių. Niekada nesupratau jokio religinio fanatizmo, taigi į pirmą eilę atsisėdau tik fotografuoti.

Deja, vienu metu kunigas turbūt prisiminė, kad kažko neatsinešė. Kad nereikėtų daryti nejaukios pauzelės, jis viena tekstą iš Naujojo Testamento pakvietė skaityti… mane! Stebint pasimetusiems svečiams nebuvo kaip atsisakyti šitos “garbės”. Taigi, užlipau ant pakylos ir vietoj kunigo perskaičiau Himną meilei iš Pirmojo laiško korintiečiams (1Kor 13,1-8). Dabar jau tikrai galiu padėkoti Dievui, kad tekstas man buvo žinomas, taigi neteko gėdingai apsijuokti.

Žodžiai tikrai gražūs, bet tikėjimo jie man neįkvėpė. Tuo labiau, kad jaunas kunigas iš susijaudinimo drebantiems seneliams liepė paskui jį kartoti žodžius. O kai jie suklysdavo – piktai liepdavo pakartoti teisingai. Lyg būtų didelis skirtumas, ar praleidai kokį būdvardį sakinyje, ar ne. Juk Dievas dėl to neužsirūstins! Ar jis toks griežtas?

Niekuomet nesupratau katalikų Bažnyčios niūrumo, apeigų griežtumo ir didybės. Nesuvokiu, kuo ji gali būti priimtina tokiam skaičiui žmonių. Prisimenu, kai prieš du metus akademinių tikslų vedina lankiausi Vilniaus evangelikų liuteronių bažnyčioje ir susižavėjau apeigų laisvumu bei bendruomenės glaudumu. Vaikai bažnyčioje lakstė ir krykštavo, žmonės filmavo ir fotografavo (tuo tarpu katalikų kunigas į mane piktai šnairavo). Jeigu būčiau priversta rinktis vieną iš krikščionių religijų atmainų, katalikybė būtų paskutinė, nors esu ir krikštyta, ir Pirmosios Komunijos nuvesta priimti.

Visgi labiausiai religijas man patinka analizuoti, o ne praktikuoti.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 1

Jolanta

2007-07-02 14:30

:D :D

Sauni patirtis!