Arto Paasilinna “Kaukiantis malūnininkas”

2012-07-12

Kame reikalas, kad tie skandinavų rašytojai tokie geri? Ar niūriom ilgom žiemos daugiau nėra ką veikti, tik geras knygas rašyti? Perskaičiau A. Paasilinnos vieną knygą ir noriu dar. Jei ir kitos bus tokios, mylėsiu jį kaip myliu Herbjorg Wassmo.

Arto Paasilinna “Kaukiantis malūnininkas”

Mokykla. Šitą knygą laisvai įtraukčiau į privalomą mokyklinę programą. Nes ji geresnė už Kafkos “Metamorfozę”, kurios mokykloje šiaip ar taip niekas dar nesupranta. Ką jau čia, ir daug vėliau niekas jos nesupranta. O šita nėra per lengva, bet skaitosi gerai. Gana aiški, su labai gera idėja, yra ir apie ką susimąstyt, ir apie ką padiskutuot, ir net yra vietų, kur galima pasijuokt, nepaisant to, kad pati istorija liūdna.

Artima. Knyga tokia lietuviško siužeto – kaimai, malūnas, miškai, pelkės ir trečias brolelis kvailelis. Nors nei jis kvailelis, nei ką – gerokai gudresnis už visus likusius kaimo protinguolius, tik kad karštakošis. Per tą ūmų būdą ir kilo visos bėdos. Nuo lietuvių rašytojų skiriasi tik pats rašymo stilius. Ir labai gerai, nes jis iškart paverstų knygą nuobodžia – dejuotų malūnininkas ant kalvos atsisėdęs arba rymotų po rūpintojėliu. O dabar vis prisigalvoja veiklos – mokosi miške, varžybų eina pažiūrėt, santaupų į banką atsiimt. Tik kad vis nesiseka, vargšeliui.

Mistika. Vos pradėjus knygą kažkodėl kilo mintis, kad kaukiantis ir žvėris nuolat mėgdžiojantis malūnininkas pabaigoje ims ir pavirs vilkolakiu. Turbūt įtakos tam turėjo neseniai perskaitytos devynios “Sukės Stekhaus” serijos knygos :) Na ir ką, mistikos pabaigoje šiek tiek atsirado, mano nuojauta trupučiuką pasitvirtino. Bet tik trupučiuką.

Vertinu 9/10

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 6

Salomėja

2012-07-12 10:33

Kitos Arto knygos tokios pat geros, o “grupinės savižudybės magija” tai dar ir gerokai juokinga.

Laura

2012-07-12 10:45

Tikiu, visgi beveik vien geri atsiliepimai :) Bandysiu susirinkt visas.

jolanta

2012-07-12 18:02

Pritariu! Pradėjau skaityti ir negaliu atsitraukti. Iš tiesų kažkas tuose skandinavų rašytojų kūriniuose traukia.. Ar mūsų genuose ta niūri mistika? :)

Adis

2012-07-18 13:47

Yeap, Malūnininkas – gerulis!

Reikės ir kitas susimedžiot.

O ne iš Arto, bet skandinavų, tai rekomenduočiau Sjóno Sigurdssono “Baldras, Šešėlio sūnus”. Ne tai kad linksma, ir nelabai į “Malūnininką” panaši, bet pabaigos kabinančiai panašios :)

Adis

2012-07-18 13:54

Tarp kitko, pagal “Malūnininką” ir filmas pastatytas.
Nors suomiškai suprantu vieną žodį iš dvidešimties, bet patiko.
Ir Sanelma graži :)

jolanta

2012-07-18 18:53

Ot, būtų įdomu filmą pažiūrėti, nors ir nei vieno žodžio nesuprantu ..