Markus Zusak “Knygų vagilė”

Nežinau kodėl, bet labai ilgai skaičiau šitą knygą. Ji gera ir nėra sunki, ir negaliu pasakyti, kad neskaitadieniai… Tiesiog kažkaip lėtai stūmiausi pirmyn. Gal visgi vasarą labiau norėtųsi kažko, kas nespaustų ašaros.

Markus Zusak “Knygų vagilė”

Karas. Knyga apie Antrąjį pasaulinį karą – mažas miestelis Vokietijoje, maža jame prisiglaudusi mergaitė, kuriai svetimi žmonės tampa tikrais tėvais. Mažas jos pasaulėlis, kurį praplečia knygos ir rūsyje slepiamas žydas Maksas. Karas knygoje labai tikras, net nemalonu. Tiesiog matau akyse perskaitytus vaizdus – slėptuvę rūsyje, žydų “eiseną”, purviną žiemos sniegą, skausmą veiduose, obuolių vogti traukiančius vaikus, futbolą dulkėtoje gatvėje, girdžiu akordeoną ir užuodžiu karčią kavą.

Mirtis. Na, tuo metu jos buvo daug ir visur. Mirtis šioje knygoje pati mums apie tai papasakos, nes ji ir yra pasakotoja. Mintis įdomi, bet kažko tam trūksta. Mirtis šiek tiek netikroviška, kažkokia keista. Nepaisant gausybės jos aprašymų, nesugebėjau susidaryti įspūdžio, kokia ta mirtis – žmogiška, emocionali, racionali ar antgamtiška. Man tik patiko, kad ji neskaitė pamokslų.

Pabaiga. O štai čia susigraudinau, labai buvo gaila mergaitės-knygų vagilės. Na, iš tokios knygos neverta tikėtis laimingos pabaigos. Karo metu vargiai būtum atradęs laimingą žmogų, ar ne?

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Jolanta

2012-08-09 1:01

Taip tamsiai aprašei kūrinį, kad tokio liūdnumo skaityti dabar niekas nenorės :)

Komentavimas leidžiamas tik registruotiems vartotojams.