2013-08-21
GÄ—lių Å¡iaip jau aÅ¡ visai nemÄ—gstu. Kai kada nors turÄ—siu savo pievÄ… aplink savo namÄ…, tai gÄ—lių nebus! Bet apie jas skaityti kažkodÄ—l patinka. VaikystÄ—je mÄ—gau pasakas apie gÄ—les, o dabar visai skaniai suskaiÄiau knygÄ… apie Viktorijos laikais sugalvotas gÄ—lių reikÅ¡mes.
Vanessa Diffenbaugh “GÄ—lių kalba”
Vaikų namai. Pagrindinė veikėja yra mergina iš vaikų namų. Šiurkšti, pikta, visus atstumianti ir skaudinanti. Žodžiu, pasak knygos, tikra usnis. Nepažįstu artimiau nei vieno žmogaus iš globos namų ir man sunku vertinti jos elgesį. Atrodo nesuvokiama, kodėl ji atstumia tuos, kuriuos pradeda pamilti. Iš baimės prisirišti? Nes buvo per daug kartų įskaudinta? Dėl nemokėjimo mylėti?
GÄ—lÄ—s. Kad buvo toks gÄ—lių žodynas, žinojau jau seniai. Net ir reikÅ¡mes kai kurias žinojau, todÄ—l geltonos rožės nuo senovÄ—s man nepatinka ne tik dÄ—l to, kad joms ta spalva netinka, bet ir dÄ—l savo neigiamos reikÅ¡mÄ—s. Apsidžiaugiau knygos gale radusi pilnÄ… žodynÄ…. PerskaiÄiau visÄ…. Man patinka žinoti tokius mažmožius (koks juokingas žodis, kai paraÅ¡ai!).
Istorija. Knyga iÅ¡ dviejų dalių – apie tai, kas įvyko, kai mergina buvo dar maža ir apie tai, kas vyksta dabar. Abi istorijos buvo vienodai įdomios, o toji iÅ¡ vaikystÄ—s priminÄ— detektyvÄ…. Nes žinai, kad atsitiko kažkas negero, bet niekaip negali iÅ¡siaiÅ¡kinti. Bet va knygos dalis apie tai, kaip ji pagimdÄ— vaikÄ… buvo, Å¡velniai tariant, nuobodi. AÅ¡ dar prisimenu visus vargus su kÅ«dikiu, tai istorijos apie tai, kad nespÄ—ji nueiti nusimaudyti man dar artimos, bet negimdžiusiai ar neketinanÄiai gimdyti Å¡ita vieta gali pasirodyti siaubingai iÅ¡tÄ™sta.
Vertinu 8/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 776
2013-08-16
Ä®tariu, kad man prasidÄ—jo ne neskaitadieniai, bet nuobodadieniai. Skaityti norisi, bet viskas taip nuobodu! Kad ir Å¡i knyga. Å io autoriaus žymiojo “Pono Pipo” neskaiÄiau, bet tikÄ—jausi, kad ir Å¡i bus neprasta. Tuo labiau, kad man patinka fragmentiÅ¡ki pasakojimai. Deja, nusivyliau.
Lloyd Jones “Perduokite pasaulį man”
Pasakotojai. Visa knyga susideda iÅ¡ trumpuÄių pasakojimų. Jie raÅ¡o apie juodaodÄ—s nelegalÄ—s moters kelionÄ™ į BerlynÄ…. Tikrai ne visi pasakojimai buvo įdomÅ«s, be to, kartais nebesuriÅ¡davau galų dÄ—l praleistų įvykių. Labiausiai man patiko paskutiniai – ilgieji, kurie skamba iÅ¡ pagrindinių veikÄ—jų lÅ«pų, taip pat ir paÄios moters. Pasirodo gi, kad ji sÄ—di kalÄ—jime ir visi tie pasakotojai yra liudininkai, o istorijos – liudijimai. TodÄ—l skaitant moters pasakojimÄ… buvo įdomu palyginti jį su kitomis istorijomis. IÅ¡ tiesų tai tik Å¡ioje vietoje galų gale knyga man pasirodÄ— įdomi. Bet ne toks kantrus skaitytojas iki pabaigos gali ir neprieiti.
Priežastis. Moteris į BerlynÄ… keliauja atsiimti savo sÅ«naus, kurį iÅ¡ jos pavogÄ— vos gimusį. Istorija gana tikroviÅ¡ka, įtariu, pasitaikiusi ne kartÄ… ir realybÄ—je. Juk nÄ—ra sunku užsienieÄiui susukti galvÄ… naiviai tarnaitei Afrikos vieÅ¡butyje. Tuo labiau, kad moteris tikrai viÅ¡telÄ—. Ir naudojasi savo kÅ«nu kai tik to prireikia. Nepateisinu visų tų vyrų knygoje, ypaÄ sunkvežimio vairuotojo, bet kažkodÄ—l nepateisinu ir jos. Na, suprantu, viskas dÄ—l sÅ«naus, bet tas jos naivumas mane labai labai erzino.
P.S. Tai ne iÅ¡ tų knygų, kurias norÄ—Äiau turÄ—ti lentynoje, bet gal kam nors jos reikia?
Vertinu 6/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 126
2013-08-11
Nežinau, gal buvau ne tos nuotaikos, bet Å¡ita knyga yra vienas prasÄiausių mano skaitytų detektyvų. Tuos kelis balus duodu vien už tai, kad skaitÄ—si lengvai. Bet neradau nei įdomaus pasakojimo, nei intrigos, tik visokių niekam nereikalingų ir neįdomių nukrypimų į Å¡alį.
Arnaldur Indridason “Užnuodytas kraujas”
Vertimas. Be to, kad knyga neįdomi, vertimas buvo tragiÅ¡kas. Å iaip jau aÅ¡ ne iÅ¡ tų, kurie kabinÄ—jasi prie vertimų, bet Äia buvo baisu. Baisu baisu baisu. Ateina dukra pas tÄ—vÄ… į sveÄius ir klausia “kaip tau stovi?”. ÄŒia turÄ—jo bÅ«ti neva kažkoks padugnių žargonas klausiant apie tai, kaip sekasi, bet tokios frazÄ—s dar nesu girdÄ—jusi. Asociacijos kyla iÅ¡kart visai kitokios nei turÄ—tų… Tokių nesÄ…monių – daugybÄ—.
Stiklainių miestas. Vienintelis dÄ—mesio vertas dalykas – tai pasakojimas apie stiklainių miestÄ…. Tai kambarys universitete, kuriame stiklainiuose buvo laikomi organai. Å iaip jau ir pati knyga originaliai vadinasi “Stiklainių miestas”. Nors vartojamas ir antrasis pavadinimas, anas man patinka žymiai labiau. Gaila, kad apie tuos stiklainius knygoje mažai pasakojama. Užtat vietos atsirado dar vienai istorijai – apie iÅ¡ vestuvių pabÄ—gusiÄ… nuotakÄ…. Deja, Å¡ita istorija tik pradÄ—ta ir pabaigta, o vystymo nÄ—ra. Nei Å¡is, nei tas – reikÄ—jo arba pasakoti viskÄ…, arba iÅ¡ vis jos Äia nevelti.
Istorija. Nužudymas ir jo narpliojimas man pasirodÄ— kažkokie nevÄ—kÅ¡liÅ¡ki. Pasakojimo linijos, liudijimai turÄ—tų susipinti ir iÅ¡ jų galų gale paaiÅ¡kÄ—ti tiesa, bet to nebuvo. Knyga atrodÄ— kaip dÄ—lionÄ—, kuriai trÅ«ksta detalių. PaveiksliukÄ… matai, bet kažkas ne taip. Nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to atsiranda lavonas, dingsta smegenys, tyrÄ—jo dukra elgiasi nepaaiÅ¡kinamai (ir be to, kad ji nÄ—Å¡Äia, niekas nieko daugiau ir nepaaiÅ¡kina). Žodžiu, prastai.
Vertinu 3/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 27
2013-07-24
Džiaugiuosi, kad pagaliau atsiranda lietuvių literatÅ«ros, kuriÄ… galima skaityti. Nors Å¡ioje knygoje dar gana nemažai lietuviÅ¡ko niÅ«rumo, Äia jis mistiÅ¡kas, o ne nuobodus. Knyga labai savotiÅ¡ka, veiksmo, nepaisant kai kurių protu nesuvokiamų nutikimų, visai mažai, bet vis tiek įtraukia.
Donaldas Kajokas “Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys”
NesybÄ—s. Jos knygoje man patiko labiausiai. Jau pavadinimai vien ko verti: TyloÄius, Sentimentalioji PirstmergÄ—, KalÄ—da Dao ir daugybÄ— kitų. NorÄ—tųsi turÄ—ti savo TyloÄių, kuris parodytų, kaip iÅ¡ pelkÄ—s naktį iÅ¡bristi. Apskritai viso ežero mistika labai viliojanti. Taip ir norisi atsidurti sename dvare prie Å«kanoto ežero, apipinto pasakojimais. Kai imi įsivaizduoti neįsivaizduojamus dalykus ir visos vykstanÄios keistenybÄ—s atrodo sveiku protu nesuvokiamos.
Kliedesiai. Už gausius religinius intarpus galiu atleisti – Å¡ie man pasirodÄ— visai įdomÅ«s. Bet tam tikros vietos knygoje yra tokie kliedesių kliedesiai, kad skaitydama Ä—miau nervintis. Kai apraÅ¡inÄ—jami nagelai (kažkokios prieÅ¡ingos angelams bÅ«tybÄ—s), dar įžvelgiu sÄ…sajų su tam tikrais vyrų stereotipais. Bet kai pagrindinis veikÄ—jas Gabrielius skaitÄ— nesybių “enciklopedijÄ…”, akys Ä—mÄ— paÄios praleidinÄ—ti eilutes. Viskas iÅ¡ serijos “skrido du drambliai, vienas žalias, o kitas į kairÄ™…” ir tokių kliedesių visas skyrius. GalbÅ«t Äia ir norÄ—ta pavaizduoti beprasmybÄ™, bet nu kam Å¡itaip kankinti skaitytojÄ……
Pabaiga. Pasirodo, daug keistenybių buvo galima paaiÅ¡kinti ir logiÅ¡kai. AÄiÅ« už tai. Bet pati pabaiga galÄ—jo bÅ«ti ir konkretesnÄ—. Apskritai man pirma dalis patiko gerokai labiau už antrÄ… (dvaro Å¡eimininkÄ— AugustÄ— – nuostabi), todÄ—l jos norÄ—josi ilgesnÄ—s.
EilÄ—raÅ¡tis. EilÄ—s knygose man niekada nebÅ«na įdomios. Bet Å¡itÄ… AugustÄ—s eilÄ—raÅ¡tį skaiÄiau tiek kartų, kad jau moku mintinai:
nesidžiaugsiu tavim niekada
niekada niekada mano džiaugsme
meslvas skėtis knyga užversta
dulkiant lietui rugpjÅ«Äio sode
nesidžiaugsiu tavim niekada
džiaugsme mano ar šitiek išlauksi
Vertinu 8/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 95
2013-07-22
Å iaip jau Paryžius yra tas miestas, į kurį labai norÄ—Äiau sugrįžti. Kadangi velniai žino, ar tai kada nors įvyks, bandau sugrįžti bent jau skaitydama. Knyga savo struktÅ«ra ir ideja labai primena D. Lebovitz “Saldus gyvenimas Paryžiuje”, tik kad pastarasis yra profesionalus virÄ—jas, o Elizabeth tiesiog paprasta moteriÅ¡kaitÄ—.
Elizabeth Bard “PietÅ«s Paryžiuje”
Receptai. Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra po du-tris receptus. Kadangi moteris ne virÄ—ja, tai ir receptai paprasti. Ir tai yra puiku! Nes kai man pateikia trisdeÅ¡imt sudedamųjų dalių, iÅ¡ kurių kokių penkių neįmanoma gauti, o patiekalo gaminimo eiga užima tris puslapius, sakau – aÄiÅ«, bet ne. Na, o kai receptas paprastas, tai pirmÄ… kartÄ… gaminant suklysti labai sunku, o antrÄ… kartÄ… jau galima pasitelkti vaizduotÄ™. Å iaip kuo paprastesnis receptas, tuo daugiau galimybių improvizuoti, bent jau man taip bÅ«na :)
Istorija. Taigi, už receptus 10 balų, o va pats siužetas manÄ™s nesužavÄ—jo. Labai romantiÅ¡kos vietos sukÄ—lÄ— pavydÄ…, apie nelaimes skaityti tuo metu buvau nenusiteikusi, o juokingų scenų ne tiek jau ir daug. Žodžiu, tai tiesiog moteriÅ¡kÄ—s, bandanÄios prisitaikyti svetimame mieste, gyvenimas. Nežinau, ar ji skaitÄ— D. Lebovitz knygÄ… (iÅ¡leidimo data skiriasi tik metais), bet kai kurios vietos apie paryžieÄių gyvenimo bÅ«dÄ… buvo tiesiog identiÅ¡kos. IÅ¡skyrus tai, kad virÄ—jas teigÄ—, jog niekas Paryžiuje negeria vandens (nes nÄ—ra kur sisioti), o Elizabeth kiekvienos moters rankoje matÄ— mineralinio vandens buteliukÄ…. Visa kita – tas pats. Gal visgi bandant pritapti Paryžiuje tikrai ima matytis specifiniai miestieÄių bÅ«do bruožai.
P.S. Skaitydama apie paÄiÄ… Elizabeth supratau, kad savo charakteriu labiausiai esu panaÅ¡i į niujorkietÄ™. Klaiku. Bet stengiuosi judÄ—ti į kitÄ… pusÄ™. Gyvenant pieÄiau turbÅ«t bÅ«tų lengviau…
Vertinu 7/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 45
2013-07-17
AÅ¡ vis galvojau, kokia turi bÅ«ti knyga, kad skaityÄiau jÄ… antrÄ… kartÄ…? VaikystÄ—je skaitydavau po deÅ¡imt kartų tas paÄias, po to suvokiau, kad skaitydama tÄ… paÄiÄ…, prarandu vienÄ… dar neskaitytÄ… knygÄ…. Tai Å¡tai taip gavosi, kad TA knyga yra mano mylimo raÅ¡ytojo, skaityta prieÅ¡ 4 metus, nelabai suprasta ir pamirÅ¡ta. Akimis Å¡ukuodama draugÄ—s knygų lentynÄ… Å¡Å«ktelÄ—jau “O, Hoeg’as, kurio neskaiÄiau!”. O ji man sako “nežinau, kas Äia per knyga. Radau Å¡alia Å¡iukÅ¡lių konteinerio ir pasiÄ—miau. Bet abejoju, kad skaitysiu…”. Tai aÅ¡ ir pasiÄ—miau. Tada prisiminiau, kad visgi skaitytas Å¡itas Hoeg’as… Tik kad iÅ¡ knygos galvoje užsiliko vienÄ… vienintelÄ— detalÄ— – kad moteris mylÄ—josi su beždžione.
Peter Hoeg “Moteris ir beždžionÄ—”
Seksas. Labai daug kÄ… Å¡okiruoja bÅ«tent Å¡i vieta knygoje. Bet iÅ¡ tiesų Erazmas juk visai ne beždžionÄ—… O labai protinga žmogbeždžionÄ—. Pasirodo, netgi gerokai protingesnÄ— už žmogų (juk taip visus iÅ¡dÅ«rÄ—…). Jei jau neÅ¡okiruoja “Urvinio lokio gentyje” vietos, kur neandertalietis mylisi su žmonių moterimi, tai Äia irgi nieko baisaus.
Psichologija. Ä®domÅ«s veikÄ—jų portretai… Moters alkoholikÄ—s, kas rytÄ… nusipieÅ¡ianÄios kaukÄ™ ir tampanÄios žmona, vyro darboholiko be jokio humoro jausmo, draugÄ—s su dviem vaikais ir Å¡imtu meilužių, vyro, gyvenanÄio sunkvežimyje su Å¡unimi, veterinaro, kuriam jau laikas į pensijÄ…. Netgi ta pati beždžionÄ—, ir ta su charakteriu. LÄ—ta, protinga ir grÄ—sminga. O labiausiai patiko scena knygos pabaigoje – kai, iÅ¡aiÅ¡kÄ—jus dvylikai žmogbeždžionių, visas Londonas puolÄ— namo žiÅ«rÄ—ti, ar jų žmonos ir vaikai ne beždžionÄ—s. Puiki masinÄ—s isterijos scena. Beveik kaip per violetinį skandalÄ….
Vertinu 9/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 9
2013-07-09
Na Å¡tai, paskutinÄ— daugialogijos dalis. Manau, kad angliÅ¡kai kurį laikÄ… nebeskaitysiu. Ir paaugliÅ¡kų knygų kurį laikÄ… nebeskaitysiu. Nuo to smegenų plovimo net neskaitadieniai prasidÄ—jo :) O paskutinÄ— knyga visai nebloga, beveik tokia pati kaip ir pirma. Toje viskas buvo nauja ir įdomu, o Äia labai daug veiksmo ir įtraukia.
Becca Fitzpatrick “Finaleâ€
Veiksmas. Jis kaip prasidÄ—jo (pagaliau) treÄios dalies treÄiame treÄdalyje, taip ir nesustojo iki pat ketvirtosios pabaigos. Vyksta treniruotÄ—s, apgaulÄ—s, pagrobimai, santykių aiÅ¡kinimaisi (tiesÄ… sakant, Noros verkÅ¡lenimai man jau gerokai įgriso), galu gale karai, visokių ten paslaptingų skysÄių gÄ—rimai ir t.t. AutorÄ— gerai įsibÄ—gÄ—jo, bet kai fantastikos tiek daug, aÅ¡ imu trupuÄiukÄ… knygos nebemÄ—gti. Tuo labiau, kad tikrų, paprastų žmonių pasakojime beveik neliko.
Populiacija. Nora dar treÄioje dalyje paverÄiama nefilime, o Äia, pasirodo, jau ir jos geriausia draugÄ— tokia… PosÅ«kis netikÄ—tas, ir, mano nuomone, visiÅ¡kai nereikalingas. Taip gaunasi, kad žemÄ—je vien puolÄ™ angelai ir jų palikuonys Å¡laistosi. Neįdomu.
Mirtis. PaaugliÅ¡kos knygos man visada siejasi su laiminga pabaiga. Skaitau ir žinau, kad galų gale pasibuÄiuos/susituoks/apsigyvens kartu ar dar velniai žino kÄ… nuveiks. Na, Äia ji irgi buvo laiminga, bet ar bÅ«tinai reikÄ—jo leisti numirti vienam pagrindinių veikÄ—jų? Mano atsakymas – ne. Imsiu tuoj nebepasitikÄ—ti tomis serijinÄ—mis istorijomis :/
Vertinu 7/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 92
2013-07-04
Antra angliÅ¡kai perskaityta knyga. Jau imu priprasti, kad žinau ne visus žodžius, todÄ—l einasi greiÄiau. Tuoj skaitysiu kaip vokiÅ¡kai ir to užteks. Visgi imtis rimtesnÄ—s literatÅ«ros dar nedrįsÄiau, nors ir norÄ—tųsi. Gal kada nors vÄ—liau. Beje, pastebÄ—jau, kad įspÅ«džius apie knygas vieÅ¡ai skelbiu jau metus ir paskaiÄiavau, kad per tuos metus perskaiÄiau 82 knygas. Ä® savaitÄ™ maždaug po dvi – puikiai :)
Becca Fitzpatrick “Silenceâ€
Atmintis. PagrindinÄ— daugialogijos veikÄ—ja, pasirodo, prarado atmintį. Siaubas. Ne jai, o man, nes pusÄ™ knygos ji bandÄ— viskÄ… iÅ¡siaiÅ¡kinti ir tai buvo visiÅ¡kai neįdomu. Faktai buvo kartojami, kartojami, kartojami. Mergina iÅ¡ naujo pažindinasi su savo draugais, iÅ¡ naujo įsimyli buvusį vaikinÄ…, apie visus puolusių angelų ir kitų bÅ«tybių reikalus sužino dar kartÄ…… Ir taip 200 puslapių. Labai nepykau. Kadangi skaitau angliÅ¡kai, buvo proga pasitikrinti, ar prieÅ¡ tai viskÄ… teisingai supratau.
Nepatiko. Erzino smulkmenos, kurių, atrodo, yra prikiÅ¡ta vien tam, kad puslapių daugiau bÅ«tų. SandÄ—lių tikrinimai, kurie neduoda jokių rezultatų, taip ir neįvykstantys rinkimai mokykloje, be reikalo pavogta rankinÄ—, apie kuriÄ… pamirÅ¡tama po kelių deÅ¡imÄių puslapių, grandinÄ—lÄ—s medžioklÄ—, kuri po to yra atiduodama savo noru… Žodžiu, kažkas Å¡itoje knygoje ne taip. IÅ¡gelbÄ—jo tik pabaiga, kai baigÄ—si pliurpalai apie prarastÄ… atmintį ir pagaliau prasidÄ—jo veiksmas.
Vertinu 5/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 33
