Aleksandras PuÅ¡kinas “Pikų dama. Kapitono duktÄ—”

2013-06-30

Jeigu šita knygiūkštė nebūtų A. Puškino, kurio, prisipažinsiu, nieko taip ir nesu skaičiusi (nebent mokykloje kažką), tai būčiau numetus šalin. Na, bet didysis klasikas ir bla bla bla, o ir puslapių labai mažai. Skaičiau turbūt gerą mėnesį, tarpe tarp kitų knygų.

Aleksandras PuÅ¡kinas “Pikų dama. Kapitono duktÄ—”

Klasika. AÅ¡ nesu didelÄ— klasikos gerbÄ—ja. Man patinka gerai, įdomiai, įtraukiančiai paraÅ¡ytos knygos. O ar jų autoriui 20 metų, ar jis mirÄ™s jau gerÄ… Å¡imtmetį, man nelabai svarbu. Gal tais laikais PuÅ¡kinas ir buvo ypatingas, juk ne visi mokÄ—jo ir skaityti/raÅ¡yti, kÄ… jau kalbÄ—ti apie raÅ¡ytojų gausÄ…. Negaliu sakyti, kad istorijos paraÅ¡ytos blogai. Ne. Bet jos nuobodžios, ypač “Kapitono duktÄ—”. DÄ—l cenzÅ«ros buvo iÅ¡mestas paskutinis “Kapitono duktÄ—s” skyrius, bet Å¡ioje knygelÄ—je, jis, žinoma, yra. Tai turbÅ«t vienintelÄ— pasakojimo dalis, kuri buvo iÅ¡ties įtraukianti ir paraÅ¡yta be davatkiÅ¡ko susikaustymo.

Kortos. “Pikų dama” – žymiai įdomesnÄ—, labiau intriguojanti istorija. Na, bet ir pati dama juk buvo ypatinga asmenybÄ—, beje, visai neiÅ¡galvota. Gaila, kad apysaka tokia trumputÄ— ir apie grafienÄ™ paraÅ¡yti vos keli žodžiai. Manau, kad jei kažkas Å¡iais laikais redaguotų A. PuÅ¡kino rankraÅ¡tį, papraÅ¡yti Å¡iÄ… istorijÄ… gerokai pailginti :)

Vertinu 4/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 29

Becca Fitzpatrick “Crescendo”

2013-06-19

Kadangi pirmoji puolusių angelų ciklo knyga sudomino, persilaužiau ir perskaičiau antrÄ…jÄ… anglų kalba. IÅ¡ pradžių bandžiau iÅ¡siversti visus neaiÅ¡kius žodžius, net jei jie ir netrukdÄ— skaitymui, bet tada supratau, kad užtruksiu amžinybÄ™ ir Ä—miau skaityti beveik lietuviÅ¡kais greičiais. O kÄ… – filmus, serialus žiÅ«riu, straipsnius skaitau kasdien. Knygoje juk žodžiai tie patys. Tik sunku, kai esu pratusi suprasti visus aliai vieno žodžius. Antroji knyga niekuo neypatinga, taigi nedaug praradau.

Becca Fitzpatrick “Crescendo”

Meilė seilė. Šioje dalyje man per daug paaugliškų meilybių ir kitų banalybių. Mergaitė taip pradėjo įtarinėti savo angelą, kad koktu darosi. Prasideda paaugliškos intrigos, kešto planai ir kitos nesąmonės. Tikiu, kad paauglėms ši knyga patiko taip pat, kaip pirmoji, bet man jau buvo skystoka. Be to, pagrindinė veikėja tai visiškai suskydus, tai labai nagla. Norėjosi palinkėti jai apsispręsti.

Nauji dalykai. Knygos viduryje atsiranda naujas vaikinukas, pabaigoje paaiÅ¡kÄ—ja tikrasis Patch’o (Lopo) vardas, jis praranda draugÄ…, atsiranda visokių naujų giminystÄ—s ryÅ¡ių. Ir Å¡iaip, toje nefilimų draugijoje tiek daug visokių saitų, kad aÅ¡ jau nei angliÅ¡kai, nei lietuviÅ¡kai pradedu jų nebesuprasti. Beje, MarsÄ—s mama, pasirodo, irgi ne Å¡ventuolÄ—… Bet Å¡itoje vietoje su didžiausia intriga istorija nutrÅ«ksta ir man tenka imtis trečios dalies. Bet turbÅ«t padarysiu pertraukÄ—lÄ™, nes imu pavargti nuo angelų ir seilÄ—jimosi.

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

Becca Fitzpatrick “PuolÄ™s angelas”

2013-06-12

Nu viskas, daugiau nepradÄ—siu skaityti jokios “daugialogijos” jei neturÄ—siu bent dviejų pirmų knygų. Nes dabar va, perskaičiau, norisi dar, o dar nÄ—ra. Yra knygynuose, bet kažkaip gaila pinigų paaugliÅ¡koms knygoms. Tokia neteisybÄ— paskatino mane pagaliau perskaityti knygÄ… anglų kalba… bent tiek naudos iÅ¡ tų daugialogijų. Gal persilauÅ¡iu ir priprasiu skaityti gerokai lėčiau, bet originalo kalba :)

Becca Fitzpatrick “PuolÄ™s angelas”

SaulÄ—lydis II. Kiek esu skaičiusi paaugliams skirtų knygų, Å¡i yra panaÅ¡iausia į “SaulÄ—lydžio” sagÄ…. T.y. gana aukÅ¡to lygio (kaip knyga jaunimui). Yra paprasta mergina, yra nepaprastas vaikinas, flirto, pykčio, daug jausmų, atsiranda blogiukų, tada viskas baigiasi gerai ir ateina laikas skaityti antrÄ… dalį :) AiÅ¡ku, galvai pravÄ—dinti tokios knygelÄ—s yra pats tas, bet man taip norÄ—tųsi, kad herojams bÅ«tų ne po 16 metų… Na, bent jau studentai, o ne moksleiviai. PaauglystÄ™ prisiminti gera, bet mokyklos bÄ—dos dabar atrodo tokios juokingos :) Deja, tokių knygų kaip apie SukÄ™ ar “Raganų valandos” yra labai mažai, o Å¡tai paaugliams skirtų – labai daug.

Angelas. Patinka man vampyrai. fÄ—jos, raganos, o Å¡tai dabar jau patinka ir angelai. Na, bent jau tie – prasikaltÄ™ ir nupuolÄ™. Nes jie įdomÅ«s, nes jie niekÅ¡eliai, nes jie gražiai atrodo, geria, rÅ«ko, muÅ¡asi ir žaidžia pulÄ…. Be puolusių angelų yra dar jų palikuonys – nefilimai, dar tų palikuonių palikuonys ir, žodžiu, giminystÄ—s saitai bei priklausomybÄ—s vienų nuo kitų yra tokios painios, kad net ir lietuviÅ¡kai skaitydama kai kur nebepagaudavau kampo.

Vardas. Pagrindinio veikÄ—jo angelo vardas angliÅ¡kai skamba gražiai – Patch. LietuviÅ¡kai teko iÅ¡versti taip, kaip turi bÅ«ti – Lopas. Nu atsipraÅ¡au, bet man Lopas skamba nekaip. Bet gal tik man vienai. ŽiÅ«riu, paauglÄ—ms vardas nekliÅ«na. Klykauja el. knygyno komentaruose ir reikalauja naujų dalių :)
Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 9

Eowyn Ivey “Sniego vaikas”

2013-06-10

Būna gi, kad ateini į parduotuvę pirkti maisto, o randi 30 proc. nuolaidą knygoms. Tokiu atveju neįmanoma vienos kitos neprigriebti. Kartais netyčia randu ir tokių perliukų kaip ši. Jei ne gražus viršelis (kiti dailininkės darbai man irgi prie širdies), net nebūčiau pastebėjusi.

Eowyn Ivey “Sniego vaikas”

Pasaka. Siužetas remiasi pasaka apie SnieguolÄ™. MergaitÄ™, kuriÄ… iÅ¡ sniego nulipdÄ— du senukai, neturintys vaikų. Aliaskoje gyvena pora, prieÅ¡ 10 metų praradusį kÅ«dikį. PabÄ—gÄ™ iÅ¡ rytinÄ—s JAV dalies, jie, ypač moteris, bando susikurti naujÄ… gyvenimÄ…. Tačiau ne viskas klostosi taip, kaip norÄ—tųsi. Iki to vakaro, kai jie nulipdo iÅ¡ sniego mažą mergaitÄ™. Ir pasaka tampa realybe… O gal realybÄ— tampa pasaka? Riba labai neaiÅ¡ki. Žinau ir aÅ¡ tÄ… liÅ«dnÄ… pasakÄ… dar iÅ¡ vaikystÄ—s, todÄ—l tiesiog akyse mačiau senÄ… rusiÅ¡kÄ… knygÄ… su iliustracijomis, kuriÄ… vis vartÄ— moteris savo trobelÄ—je Aliaskoje.

Žiema. AÅ¡ – pavasario vaikas. Žiemos niekada nelaukiu ir nemÄ—gstu. Bet skaitydama knygÄ… staiga užsimaniau atsidurti snieguotuose kalnuose trobelÄ—je prie židinio. Kad pažvelgus pro langus, matyčiau, kaip sninga. “Sniego vaike” žiema svarbiausia. Juk tada vÄ—l sugrįžta mergaitÄ—, vardu Faina. Su mÄ—lynu paltu baltais kailiniais apvadais ir lydima lapÄ—s. Istorija vÄ—l tampa gyva, nes laukus su bulvÄ—m ir kopÅ«stais pakeičia pasičiuožinÄ—jimas užšalusia upe.

MeilÄ—. Knygoje jos be galo daug ir niekur nÄ—ra banalybių. MeilÄ— vienas kitam, meilÄ— sniego mergaitei, meilÄ— sniegui ir Å¡alčiui. Galiausiai – kaimynų sÅ«naus ir Fainos meilÄ—. Deja, su ja baigiasi ir pasaka, o su pasakų pabaigomis iÅ¡tirpsta ir snieguolÄ—s, palikusios gausybÄ™ mylinčių žmonių ir susigraudinusį skaitytojÄ….

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Jack London “Džonas Miežius, arba atsiminimai apie alkoholį”

2013-06-09

VisiÅ¡kai nejuokaudama sakau, kad Å¡ita knyga turÄ—tų bÅ«ti įtraukta į privalomos mokyklinÄ—s literatÅ«ros sÄ…raÅ¡Ä…. Pirmiausia – raÅ¡ytojas yra daugiau nei žymus, o antra – knyga yra apie tai, kaip tampama alkoholiku. Lengvai paraÅ¡yta, be didelių moralų ir viskas – iÅ¡ asmeninÄ—s raÅ¡ytojo patirties. Trečia – čia apraÅ¡omas beveik visas Džeko Londono gyvenimas, taigi tuo pačiu moksleiviai perskaitytų ir jo biografijÄ…. Na, tiesa, viskas iÅ¡ vienos pusÄ—s, bet užtat iÅ¡ tos įdomiosios :) Trys zuikiai vienu Å¡Å«viu!

Jack London “Džonas Miežius, arba atsiminimai apie alkoholį”

RaÅ¡ytojas. Pasirodo, Džekas Londonas buvo ne tik alkoholikas, bet ir vergeta, juodadarbis, piratas, bohemos atstovas, turčius, keliautojas. Kartais – juodai liuobiantis ir nelegaliai austres iÅ¡ veisyklų semiantis penkiolikmetis, kartais – jÅ«reivis blaivininkas, visiÅ¡kai sveikas arba pakirstas protinių ar fizinių ligų. Knygoje jis labai atviras ir nuoÅ¡irdus, nepagražindamas pasakoja apie gyvenimo nuopuolius ir aukÅ¡tumas ir, žinoma, apie tai, kaip tapo nepataisomu alkoholiku.

Alkoholis. Po V. Å apranausko savižudybÄ—s visa žiniasklaida mirgÄ—jo nuo psichologų patarimų ir bÅ«gÅ¡tavimų, tikrų ir pamokančių alhokolikų istorijų, jų artimųjų iÅ¡pažinčių ir kitų dalykų. Neskaičiau beveik nieko, nes niekas nesudomino. Užtat Å¡i knygutÄ— papasakojo viskÄ…. Kadangi pati nesu gerianti (bet ir ne abstinentÄ—), alkoholizmas man yra nesuprantamas. Visada galvojau, kad tai nelabai skiriasi nuo narkotikų, kai nevartodamas tu nelabai sugebi atsipalaiduoti. Galų gale arba geri tik retomis progomis arba susergi lÄ—tiniu alkoholizmu, kai nebevartodamas tu tiesiog nebegali jaustis normaliai. Pasirodo, gi taip ir yra! IÅ¡ giminių rato yra vienas rimtas alkoholikas, kitas – geriantis tam, kad gyventi bÅ«tų lengviau. Dirbantis, padoriai atrodantis, bet dažnÄ… vakarÄ… praleidžiantis su bambaliu alaus. PanaÅ¡us variantas yra ir pats raÅ¡ytojas. Jis raÅ¡Ä—, bendravo, bet, kad tÄ… sugebÄ—tų daryti, turÄ—davo nuolat iÅ¡gerti. Beje, buvo linksma skaityti apie Dž. Londono jaunystÄ—s lÄ—bavimus, kurie, anot jo “paruoÅ¡Ä— dirvÄ…” rimtai ligai. O apie patį virtimÄ… alkoholiku skaityti jau nebuvo linksma… užtat labai įdomu.

Minusai. Duočiau knygai 10/10 balų, bet 3 puslapių muštynių aprašymai su detalėm, kas kur kam trenkė, galybė jūrinių terminų ir pabaigoje pratrūkusi filosofija šiek tiek nusibodo. Na, bet užtat didžioji dalis susiskaitė puikiai. Visgi, knygai daugiau nei 100 metų, o problemos visiškai tos pačios. Tik saliūnai vadinasi barais. Gaila, bet Dž. Londono svajonės, kad alkoholis bus uždraustas ir išnyks, kad jo niekam nebereikės (nes jo tiesiog nebus) neišsipildė. Beje, pats rašytojas, pabaigęs knygą, gėrė dar daugiau ir po trijų metų numirė.

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Joanne Harris “MÄ—lynakis berniukas”

2013-05-31

Niekada gi ir nepasakytum, kad Å¡iÄ… knygÄ… paraÅ¡Ä— ta pati Joanne, kuriai priklauso ir “Å okoladas”, “Ledinukų bateliai” ir kitos mielos knygos. “MÄ—lynakis berniukas” – visiÅ¡kai nieko mielo. Tai Å¡iurpoka, stipri, apgaulinga knyga. JÄ… labai sunku skaityti, bet tikrai verta.

Joanne Harris “MÄ—lynakis berniukas”

ApgavystÄ—s. Tai knyga, linkusi apgaudinÄ—ti skaitytojÄ…. Skaitai, skaitai, atrodo – jau viskas aiÅ¡ku. Po to autorÄ— numeta kokiÄ… smulkmenÄ… ir viskas vÄ—l susipainioja. Likus maždaug Å¡imtui puslapių iki pabaigos buvau taip žiauriai apgauta, kad net grįžau paskaitinÄ—ti atgal, ar kažko nesupainiojau. Pasirodo, ne. Tikrai buvau apgauta. Å iaip nemÄ—gstu be galo supainiotų istorijų, bet Å¡i kažkuo žavinga.

Psichologija. Jeigu knygos herojai egzistuotų, psichologams (ir psichoterapeutams) tikrai bÅ«tų kÄ… veikti. Labai keisti, stiprÅ«s charakteriai – motina, sÅ«nus, mirÄ™ broliai, mergina. Visi su begale problemų, tačiau labiausiai gydytina bÅ«tų motina, sauganti sÅ«nų kaip savo akį ir tuo pačiu besielgianti su juo taip, kad Å¡lykÅ¡tu skaityti. Gerai apgalvojusi charakterius prisiminiau, kad žinau panaÅ¡ių variantų ir realybÄ—je. Baisu.

Pabaiga. O štai čia mane sunervino. Rašytoja kūrė apgaules, trikdė, supainiojo viską į didelį rezginį. Po to jau kaip ir gražiai išrišo visą istoriją, bet siūlo galo taip ir nepaliko. Neturiu mintyse už ko timptelėti, kad istorija taptų visiškai aiški. Telieka tik nuspėti. Beje, būtų nuostabus psichologinis trileris. Su daaaaug žmogžudysčių, sinestezija (įdomu, kaip parodytų), blogeriais ir netikėtumais. Ach.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 133

John Boyne “Berniukas dryžuota pižama”

2013-05-26

Jeigu būčiau iÅ¡ tų žmonių, kurie apie jiems patikusius dalykus nutÄ™sdami sako “kaiii gerumo”, tai apie Å¡iÄ… knygÄ… bÅ«tent taip ir pasakyčiau. Tiesiog negaliu atsižavÄ—ti istorijos paprastumu, nuoÅ¡irdumu ir pribloÅ¡kiančia pabaiga. AiÅ¡ku, tikÄ—tis, kad baigsis laimingai, gali tik didelis naivuolis, bet vis tiek įspÅ«dį paliko didelį. Pasakyčiau dar, kad gaila, jog tokia trumputÄ—, bet iÅ¡ tiesų negaila, nes pasakyta buvo viskas.

John Boyne “Berniukas dryžuota pižama”

Berniukas. Ne tas dryžuota pižama, o tas, kurio tÄ—tis yra Komendantas ir kuriam su visa Å¡eima Furorui paliepus teko kraustytis į AutvitÄ…. Taip, bÅ«tent tokie žodžiai knygelÄ—je ir paraÅ¡yti, bet juk suprantate, apie kÄ… čia, ane? Berniukas ir jo sesuo tokie naivÅ«s vaikai, iÅ¡lepinti Berlyno prabangos ir gero gyvenimo. Jie visiÅ¡kai nesupranta, kodÄ—l turÄ—jo kraustytis ir kas ten matosi už langų – daug mažų namelių ir be galo daug žmonių. Ir visi dryžuotomis pižamomis. Ir visi už spygliuotos tvoros… Gal čia kaimas? Tas nesuvokimas toks natÅ«ralus ir tuo pačiu toks baisus, kad net skauda.

Kitas berniukas. Kadangi vaikams reikia nuotykių, pirmasis berniukas susiranda draugÄ… anapus tvoros. Jie kalbasi, aiÅ¡kinasi skirtumus ir bendrumus (gimÄ™ tais pačiais metais ir tÄ… pačiÄ… dienÄ…! Tik vienas jų storesnis…). Nepaisant to, kad kalbasi valandų valandas, vokiečių berniukas vis dar nesuvokia, kaip baisu yra anapus tvoros. O kodÄ—l visa tai vyksta, nesuvokia nÄ— žydų berniukas.

Detalės. Skaitau greitai ir dažnai neprisimenu dialogų ar visokių smulkmenų. Visgi, galbūt dėl knygos trumpumo, iš šios prisimenu viską. Apie padavėju dirbantį gydytoją, apie berniuko mamos romaną, apie Furoro draugę šviesiais plaukais ir raudonomis lūpomis. Visi aprašymai labai trapūs, subtilūs. Labai daug kas nepasakyta ir tuo nepasakymu viskas labai daug išaiškinta. Nuostabi knyga. Filmą jau įsidėjau į žiūrėtinų sąrašą.

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 8

Astrid Lindgren “Mažylis ir Karslonas, kuris gyvena ant stogo”

2013-05-23

VaikystÄ—je man labai labai patikdavo filmukas apie KarslonÄ…. Kai mama padovanojo knygÄ…, likau nustebusi – istorijų ir iÅ¡daigų joje žymiai daugiau nei filmuke. Skaičiau net kelis kartus. Dabar vÄ—l, su didelÄ—m pertraukom, vakarais perskaitÄ—m knygÄ…. Tik vaikas dar per mažas, neįdomu jam, kÄ… aÅ¡ ten Å¡neku. Užtat paveiksliukai labai patiko :)

Astrid Lindgren “Mažylis ir Karslonas, kuris gyvena ant stogo”

Istorijos. Knygoje yra trys dalys. Vienoje Mažylis susipažįsta su Karlsonu, kitoje Mažylis ir Karlsonas susipažįsta su Freken Bok, o paskutinėje Mažylis, Karslonas ir Freken Bok susipažįsta su dėde Julijumi. Na, ir visoje knygoje dar veikia vagys, sukčiai ir šiaip nikešeliai Filė ir Rulė. Žodžiu, kompanija labai smagi.

Karslonas. Å iaip jau nÄ—ra jis labai teigiamas herojus. Savimyla, tinginys, pamaiva, garbÄ—troÅ¡ka, gobÅ¡uolis, apsirijÄ—lis, melagis, iÅ¡sisukinÄ—tojas ir dar didelis ožys. Žodžiu, toks žmogÄ—nas, kuriuo vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu bÅ«na paprasti vaikai be jokių propelerių ant nugaros :) O Å¡tai Mažylis yra gerumo įsikÅ«nijimas ir viskas, kÄ… jis padaro netinkamai, jam gaunasi netyčia. Karslonas gi prieÅ¡ingai – viskÄ… daro tyčia, turÄ—damas didelių tikslų. Karpo paklodes, kabina blynus ant rankenų, gręžia duryse skylutes, sprogdina žaislines maÅ¡inas, iÅ¡rauna gÄ—les… Visi jo poelgiai, net ir tvanas vonioje, turi priežastį. Manau, Å¡ita knyga yra puiki mokomoji priemonÄ— per geriems vaikams. O iÅ¡dykÄ—liams galima paaiÅ¡kinti, kad viskam yra ribos.

Namelis. Kai maža skaitydavau apie Mažylį, leidžiantį vakarus Karlsono namelyje, labai pavydėdavau. Ir aš būčiau norėjusi sėdėti tame mažame priebutėlyje, žiūrėti į žvaigždes, gerti sultis ir valgyti bandeles.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 80