Žygimantas Medelis: žmonėms reikia duomenų, visa kita jie atliks patys

2007-05-18

29 metų amžiaus programuotojas ir politikos filosofijos studentas Žygimantas Medelis domisi politika ir sukūrė projektą-blogą, kur pateikia daug kam nežinomos statistikos apie Seimo narius bei analizuoja politinius reiškinius. Pokalbio metu politikai neabejingas projekto kūrėjas teigė manantis, kad lietuviai domisi politine situacija ir patys, turėdami statistiką, galėtų kurti panašius projektus.

- Kodėl buvo sukurtas projektas www.idemokratija.info ir kokia jo idėja?

- Idėja gimė maždaug prieš dvejus metus, kai susidomėjau, kaip būtų galima dalyvauti politinėje veikloje. Politinės partijos ir jų ideologijos manęs netraukė, norėjau nuveikti kažką vienas, nuo niekieno nepriklausomas.

- Kodėl pasirinkote matematinės analizės būdą?

- Esu baigęs informacinių technologijų studijas, dabar studijuoju politikos filosofiją, taigi matematinė-kiekybinė analizė man pasirodė protingas būdas įgyvendinti savo idėjas. Žiniasklaidoje daug straipsnių apie politiką, daug komentarų, taigi ėmiau ieškoti, kaip galėčiau išreikšti save. Panašių analizių radau JAV, Anglijoje. Mano blogas yra tiesiog priemonė visiems mano projektams talpinti ir parodyti kitiems tai, ką darau.

- Kam kuriate savo projektą?

- Veidmainiška būtų sakyti, kad kuriu jį vien sau. Aišku, norisi, kad projektą pamatytų kuo daugiau žmonių, tačiau viskas prasideda nuo saviraiškos ir smalsumo patenkinimo. Jeigu pačiam būtų neįdomu tai, ką darau, tikrai nedaryčiau. Džiugu, kai darbas gali būti naudingas ir kitiems.

- Koks šio blogo lankomumas?

- Nedidelis. Jeigu kažką parašau, per dieną jį aplanko apie 50 žmonių, o šiaip būna apie 10-15. Kartais netgi nulis.

- Kas Jums padeda vystyti Jūsų projektą?

- Yra žmogus, kuris man padeda – Tomas Krilavičius. Dar vienas žmogus padeda man atlikti matematinius skaičiavimus. Tačiau šiaip palaikau projektą vienas. Norėčiau, kad susiburtų ratas žmonių, kurie kartu vystytų šį projektą. Jei dabar vienas parašau kartą per mėnesį, tai 5 žmonės parašytų bent jau kartą per savaitę. Tačiau net jei ir būtų daugiau žmonių, norėčiau, kad tai liktų daugiau empirinis tyrimas. Lietuvoje ir taip daug politologinių straipsnių, nepagrįstų faktais. Netgi buvo kilusi mintis kurti projektą, kuriame būtų bazė duomenų, kuriais būtų galima naudotis rašant politines analizes.

- Savo bloge rašote, kad kiekvienas turi teisę spręsti apie politiką, bet ar visiems užtenka kompetencijos apie ją rašyti?

- Kiekvienas gali spręsti apie politiką. Kiekvienas gali kurti blogus ir reikšti savo nuomones, kol tai nėra veiksmai, pažeidžiantys kitų teises. Kiekvienas gali reikšti savo įsitikinimus. Aš bloge palaikiau daniškas pranašo Mohameto karikatūras, tačiau tai – tik nuomonė. Aš ja nepažeidžiu niekieno teisių.

- Kurti tokį projektą nėra lengva. Gal planuojate jį paversti komerciniu?

- Projekto kūrimas reikalauja daug darbo. Nėra kada kurti kažką naujo, nes visą laiką atima senų projektų palaikymas. Visgi tai tėra hobis. Be to, manau, kad toks projektas negalėtų būtų nuo kažko priklausomas. Jeigu už jį gaučiau lėšų, jas reikėtų skirti projekto tolesniam vystymui. Be to, naudos yra ir man – aš kūrimo metu įgytas žinias panaudoju darbe.

- Ar laikote savo projektą pilietinės žurnalistikos dalimi?

- Manau, kad žurnalistika yra profesionalų darbas – tam reikia baigti mokslus, įgyti patirties. Žurnalistas turi būti objektyvus ir nešališkas, o paprasti žmonės visada norės įterpti savo subjektyvią nuomonę. Paprasti subjektyvūs pamąstymai nėra žurnalistika. Blogai – tiesiog įdomus ir kitoks informacijos pateikimo šaltinis, tačiau nepavadinčiau to žurnalistika. Tai tiesiog profesionalų darbo komentavimas, bet ne jo atlikimas.

- Tai paprasto žmogaus, rašančio blogą, nevadintumėte žurnalistu?

- Išsilavinęs pilietis gali papildyti žurnalisto darbą savo komentaru. Jeigu susirinktų 10 tokių žmonių ir kiekvienas parašytų po nuomonę, tai jau būtų galima vadinti pilietine žurnalistika, nes nuomonės būtų skirtingas ir jaustųsi objektyvumas. Toks 10-ies žmonių blogas būtų tarsi „The Economist“. Todėl aš sąvoką „pilietinis žurnalistas“ vartočiau tik daugiskaitoje „pilietiniai žurnalistai“. Štai „Lietuvos ryte“ rašantį Rimvydą Valatką irgi pavadinčiau pilietiniu žurnalistu. Jo komentaruose mažai faktų, mažai argumentų. Taigi, riba tarp pilietinės ir nepilietinės žurnalistikos yra labai išplaukusi.

- Jūs kartu su Emiliu Dambausku aktyviai pasisakote prieš elektroninį balsavimą. Kodėl tuo užsiimate?

- Nes tokia balsavimo sistema yra absurdiška. Aš nieko nebūčiau ėmęsis, jeigu šios sistemos privalumai būtų pateikiami argumentuotai. Man keista, kaip kažkokie visiškai absurdiški argumentai gali būti pateikiami kaip nauda visuomenei. Kodėl taip yra daroma? Panagrinėjus šį reiškinį matai, kad gali kilti rimta grėsmė demokratijai.

Antra, ši balsavimo sistema nesutvarkyta ir iš techninės pusės. Būdamas programuotojas, galiu kompetentingai spręsti, kad tai yra bloga sistema. Taigi, suvedus šiuos du dalykus į vieną, kyla klausimas, kam reikia tokios balsavimo sistemos? Stengiuosi tiesiog parodyti žmonėms akivaizdžiai blogą dalyką, paaiškinti jiems problemas.

- Jeigu Jūsų projektą remtų didieji interneto portalai, galbūt būtų lengviau jį vystyti?

- Jeigu remtų, reikėtų aktyviai vystyti projektą ir investuoti laiko į jo kokybę. Jeigu projektas taptų profesionalesnis, manau, kad didesni interneto naujienų portalai neatsisakytų talpinti mano skelbiamos informacijos. Tačiau kol kas šis projektas lieka mano laisvalaikio užsiėmimu. Jeigu projektas taptų populiarus, turėčiau pateisinti jo populiarumą, pavyzdžiui, daugiau rašyti. O tam trūksta laiko ir žmonių. Kad pritraukčiau daugiau žmonių, reikia daugiau viešumo, o viešumui trūksta laiko. Toks uždaras ratas stabdo projekto augimą.

- Kuo projektas www.idemokratija.info naudingas žmonėms?

- Lietuvoje daug neargumentuotos politinės informacijos, tačiau niekas nebando pateikti sausų statistinių apie valdžios darbą. Pavyzdžiui, aš skelbiu informaciją, kaip Seimo nariai lanko posėdžius. Žmogus, pamatęs, kad Seimo narys ateina į 80 proc. posėdžių, gali pagalvoti, kad tai visai neblogai. Bet susimąsčius ima aiškėti, kad bet kurį kitą žmogų, praleidusį 20 proc. darbo laiko, išmestų lauk. Tuo labiau, kad posėdžiai Seime nevyksta kasdien – šią informacija aš irgi pateikiu. Tokia informacija apie valdžią naudinga žmonėms.

- Sulaukiate valdžios kritikos už tokios informacijos skelbimą?

- Ne, nesulaukiau. Vienas anglas, kuriantis panašų projektą, parašė, kad tai būtų tiesiog neįmanoma. Jei Seimo narys kritikuotų pilietį, kuris domisi politika ir rodo iniciatyvą, žmonės imtų galvoti, kad, pavyzdžiui, su to Seimo nario posėdžių lankomumu ne viskas gerai. Jei parodytų mano faktines klaidas, aš atsakomybę prisiimčiau, bet nuo paprastos kritikos aš kol kas apsaugotas.

- Kodėl Lietuvoje nėra daugiau tokių politinių projektų?

- Žmonėms trūksta informacijos. Norėčiau, kad mano pateikti duomenys būtų pusiau apvirškinti ir lengvai pasiekiami kitiems žmonėms. Jiem nereikėtų sudėtingai ir ilgai ieškoti informacijos savo projektams kurti. Noriu padėti žmonėms, kurie domisi politika ir nori ją analizuoti. Pavyzdžiui, mes galime pasiimti ir naudoti Google žemėlapius, taigi noriu, kad kiti lygiai taip pat galėtų naudotis mano pateikiamais duomenimis.

Internete yra daugiau tradicinių projektų politikos temomis: blogų, komentarų politikos tema. Žmonės nėra tinginiai, jie domisi politika ir nori reikšti savo nuomonę. Manau, kad yra pakankamai daug žmonių, kurie gali rodyti pilietinę iniciatyvą, kurti projektus. Jiem trūksta tik laiko ir žinių. Laiko niekaip nepadauginsi, tačiau žinių galima suteikti. Aš pateikčiau statistinius duomenis, kuriuos jie galėtų naudoti savo analizėms rengti.

- Kaip tokie projektai gali keisti šalies politinę situaciją?

- Internetas mobilizuoja pajėgas. Žmonėms internetu lengviau gauti informaciją, lengviau susirasti bendraminčių. Tačiau internetas turi būti pradžia ir pabaiga. Vien internetinis projektas negali lemti didelių pokyčių politikoje. Tam reikia užsiimti lobizmu Seime, kitose valdžios institucijose. Pokyčiams reikia žmonių masės, o interneto projektai gali ją suburti.

Ketinu pateikti duomenis apie Seimo narių balsavimą internete ir faktais įrodyti, kad partinė sistema Lietuvoje kol kas neegzistuoja. Iš tų duomenų matytųsi, kad vieni socialdemokratai balsuoja „už“, o kiti „prieš“. To nėra demokratiškose užsienio valstybėse. Tokie duomenys būtų daug efektyvesni nei kokia nors knyga apie partijas Lietuvoje ir galbūt sukeltų pokyčių.

Dabar žmogus negali balsuodamas išmesti iš Seimo jam nepatinkančio įžymaus politiko, nes kiek mažai balsų jis begautų, vis tiek pateks į Seimą pagal dabartinę sistemą. Pamatę grafiškai, kad tokia sistema neveikia, žmonės reikalautų ją keisti. Taigi, tik tokiu būdu vienas projektas internete gali priversti keisti įstatymus.

Jeigu įdomu: pirmoji, antroji, trečioji ir penktoji interviu ciklo dalys

Kategorija: VIP | Komentarų: 3

Komentavimas leidžiamas tik registruotiems vartotojams.