Jack London “Džonas Miežius, arba atsiminimai apie alkoholį”
2013-06-09VisiÅ¡kai nejuokaudama sakau, kad Å¡ita knyga turÄ—tų bÅ«ti įtraukta į privalomos mokyklinÄ—s literatÅ«ros sÄ…raÅ¡Ä…. Pirmiausia – raÅ¡ytojas yra daugiau nei žymus, o antra – knyga yra apie tai, kaip tampama alkoholiku. Lengvai paraÅ¡yta, be didelių moralų ir viskas – iÅ¡ asmeninÄ—s raÅ¡ytojo patirties. TreÄia – Äia apraÅ¡omas beveik visas Džeko Londono gyvenimas, taigi tuo paÄiu moksleiviai perskaitytų ir jo biografijÄ…. Na, tiesa, viskas iÅ¡ vienos pusÄ—s, bet užtat iÅ¡ tos įdomiosios :) Trys zuikiai vienu Å¡Å«viu!
Jack London “Džonas Miežius, arba atsiminimai apie alkoholį”
RaÅ¡ytojas. Pasirodo, Džekas Londonas buvo ne tik alkoholikas, bet ir vergeta, juodadarbis, piratas, bohemos atstovas, turÄius, keliautojas. Kartais – juodai liuobiantis ir nelegaliai austres iÅ¡ veisyklų semiantis penkiolikmetis, kartais – jÅ«reivis blaivininkas, visiÅ¡kai sveikas arba pakirstas protinių ar fizinių ligų. Knygoje jis labai atviras ir nuoÅ¡irdus, nepagražindamas pasakoja apie gyvenimo nuopuolius ir aukÅ¡tumas ir, žinoma, apie tai, kaip tapo nepataisomu alkoholiku.
Alkoholis. Po V. Å apranausko savižudybÄ—s visa žiniasklaida mirgÄ—jo nuo psichologų patarimų ir bÅ«gÅ¡tavimų, tikrų ir pamokanÄių alhokolikų istorijų, jų artimųjų iÅ¡pažinÄių ir kitų dalykų. NeskaiÄiau beveik nieko, nes niekas nesudomino. Užtat Å¡i knygutÄ— papasakojo viskÄ…. Kadangi pati nesu gerianti (bet ir ne abstinentÄ—), alkoholizmas man yra nesuprantamas. Visada galvojau, kad tai nelabai skiriasi nuo narkotikų, kai nevartodamas tu nelabai sugebi atsipalaiduoti. Galų gale arba geri tik retomis progomis arba susergi lÄ—tiniu alkoholizmu, kai nebevartodamas tu tiesiog nebegali jaustis normaliai. Pasirodo, gi taip ir yra! IÅ¡ giminių rato yra vienas rimtas alkoholikas, kitas – geriantis tam, kad gyventi bÅ«tų lengviau. Dirbantis, padoriai atrodantis, bet dažnÄ… vakarÄ… praleidžiantis su bambaliu alaus. PanaÅ¡us variantas yra ir pats raÅ¡ytojas. Jis raÅ¡Ä—, bendravo, bet, kad tÄ… sugebÄ—tų daryti, turÄ—davo nuolat iÅ¡gerti. Beje, buvo linksma skaityti apie Dž. Londono jaunystÄ—s lÄ—bavimus, kurie, anot jo “paruoÅ¡Ä— dirvÄ…” rimtai ligai. O apie patį virtimÄ… alkoholiku skaityti jau nebuvo linksma… užtat labai įdomu.
Minusai. DuoÄiau knygai 10/10 balų, bet 3 puslapių muÅ¡tynių apraÅ¡ymai su detalÄ—m, kas kur kam trenkÄ—, galybÄ— jÅ«rinių terminų ir pabaigoje pratrÅ«kusi filosofija Å¡iek tiek nusibodo. Na, bet užtat didžioji dalis susiskaitÄ— puikiai. Visgi, knygai daugiau nei 100 metų, o problemos visiÅ¡kai tos paÄios. Tik saliÅ«nai vadinasi barais. Gaila, bet Dž. Londono svajonÄ—s, kad alkoholis bus uždraustas ir iÅ¡nyks, kad jo niekam nebereikÄ—s (nes jo tiesiog nebus) neiÅ¡sipildÄ—. Beje, pats raÅ¡ytojas, pabaigÄ™s knygÄ…, gÄ—rÄ— dar daugiau ir po trijų metų numirÄ—.
Vertinu 8/10
Komentavimas leidžiamas tik registruotiems vartotojams.