Žurnalistės nuomonė: koks turi būti PR’as

2007-11-19

Ar dažnai skaitydami spaudą atkreipiate dėmesį į tai, ar straipsnio viršuje arba apačioje mažulytėmis raidėmis parašyta “PR”? Skaitantys dažniau arba susiduriantys su PR’u, tai suvokia vien iš straipsnio stiliaus. O žmonės, perkantys tik “Vakaro žinias”, straipsnius apie verslą “Veide” priima kaip rimtą informaciją, net nepastebėdami, kad tai tik PR’as. Jie įtaria, kad tai “gali būti reklama, nes labai jau išgirta”.

Kai jie sužino, ką skaito, ima piktintis: kodėl aš turiu mokėti už reklamą? Deja, už reklamą mokame visi. Ir labai daug. Suskaičiuokite, kiek laikraštyje ar žurnale yra PR’inių straipsnių ir pamatysite, kad realios žurnalistinės informacijos gaunate labai mažai. Tiesa, tie patys reklaminiai straipsniai kartais rašomi netgi ilgiau už įvykinius. Juk reikia kaip nors iš nieko vertos informacijos prirašyti du puslapius.

Galbūt todėl visi tie straipsniai yra vienodi. Jie dažniausiai susideda iš dviejų dalių: kas naujo ir kuo tai yra gerai. Pastarąją dalį aiškina koks nors aukštesnio rango vadovas. Pvz., įvykis: naujas restorano pavadinimas (iš 2007 m. 46 nr. “Veido”). Kadangi nesugalvojo, ką apie tai rašyti, tai aiškina, kodėl virtuvės šefė yra pati geriausia pasaulyje: kaip skaniai ji gamina, kokius apdovanojimus yra pelniusi, įmantriausių patiekalų pavadinimai. Neskaičiau šio puslapio, tik permečiau jį akimis. Bet supratau, kad šis PR’as manęs ir restoraną nauju pavadinimu nesuviliotų nueiti.

Taip manęs neįtikina ir visi kiti straipsniai su “PR” ženkliuku. Kodėl? Todėl, kad jie parašyti ne taip, kad suviliotų skaitytoją. Yra du dalykai, kuriuos rašydamas turi atsiminti žurnalistas: būti objektyvus ir nešališkas. PR straipsniai yra tarsi veidrodžio atspindys: neobjektyvūs ir šališki. Nors turėtų jie būti objektyvūs, bet šališki.

Kuo skiriasi objektyvumas ir nešališkumas? Tai nėra vienas ir tas pats. Objektyvumo gali pasiekti pakalbinęs dvi puses ir gavęs dvi skirtingas nuomones. Vadinasi, tu neapsiribojai viena informacijos puse. Štai policininkai irgi turėtų būti objektyvūs: pakalbinti abu į avariją papuolusius žmones. Nes jei pakalbintų vieną ir paklausytų tik jo nuomonės, kaltas tikrai liktų kitas. Tas pats ir žurnalistikoje: negali pateikti tik tos nuomonės, kuri tau labiau patinka.

Bet štai žurnalistas, kaip ir policininkas, gali būti šališkas ir vieną savo pašnekovą straipsnyje pateikti taip, kad jis paliktų neigiamą įspūdį skaitytojams. Pavyzdžiui, rašyti, kad viena kaimynė graudenosi, grąžė rankomis, kalbėjo tyliu balsu, o kita piktinosi, rėkė, žaibavo akimis, grūmojo. Nors jos abidvi galbūt elgėsi taip pat, visgi skaitytojų simpatijos teks pirmajai kaimynei. Nes ją palaikė straipsnį rašantis žurnalistas. Štai taip atrodo šališkumas.

Dabar vėl apie PR’ą. Reklaminiuose straipsniuose randu tik vieną nuomonę ir tą pačią įmonės vadovo. Skaitytojai jau nebėra tokie naivūs, kad patikėtų. Jie labiau tiki savo klasės žmonių nuomone (tokį pateikimą jau seniai įvaldė TV Shop’o kūrėjai), o ne žmogaus, kuris uždirba 10 kartų daugiau. Taigi kodėl PR’o kūrėjams nepabūti objektyviems ir nepateikti kelių nuomonių? Nebūtinai priešiškų. Gali būti kelios geros skirtingų žmonių nuomonės. Pavyzdžiui, įmonės vadovo, paprasto darbuotojo ir vartotojo. Jos tiesiog turi skirtis: vienam gal labiau patinka naujas restorano pavadinimas, kitam ne, o trečias papasakoja, kaip tai paveikė jį patį.

Tačiau PR’as nebūtų PR’as, jei nebūtų šališkas. Žinoma, jei pamiršime šį faktorių ir nepalaikysime reklamuojamo produkto pusės, tai jau būtų žurnalistinis tyrimas. Todėl reklaminių straipsnių rašytojai turi suvokti, kad aptariamas produktas jam labai labai patinka ir savo žodžiais tai įrodyti. Pateikite pašnekovą, giriantį produktą, gražiausiomis spalvomis. O tą kitą straipsnyje pamokykite ir įrodykite, kad reklamuojamas daiktas yra tiesiog puikus.

Galbūt tada naivusis skaitytojas, kuriam yra skirta reklama, ne savo noru įsitikins, kad produktas yra labai geras. Gal netgi apsilankys restorane su nauju pavadinimu, apsilankys naujoje klinikoje ar nusipirks išgirtąjį daiktą. Viskam yra saikas: tiek kritikai, tiek pagyroms. PR’o kūrėjai neturėtų to pamiršti ir pateikti straipsnius taip, kad jie patiktų ne tik jiems patiems, bet ir skaitytojams. Šiaip ar taip, visa informacija juk yra skirta jiems.

Kategorija: VIP | Komentarų: 39

Salomėja

2007-11-19 11:47

Hm, sutinku su visu tavo tekstu. Ypač, dėl to, kad pabandžiau parašyt porą PR. Šlykštu. Neįdomu. Bet aišku pelninga.

Jolanta

2007-11-19 12:17

O ką daryti? Neskaityti žurnalų nei laikraščių (apie Vakaro žinias net nediskutuoju)? Ar rašyti pasipiktinimo laiškus į redakciją? Sukelčiau jiems bent šypseną savo naivumu.. Ar skelbti boguose “parsidavusių: žurnalistų pavardes? Bet juk blogus skaito ne tie, kurie perka Vakaro žinias..

Andrius

2007-11-19 12:24

sis blogo irasas vakaro ziniu ar veido PR’as ?

Laura

2007-11-19 12:25

Parsidavęs žurnalistas yra tas, kuris paima pinigus ar kokią dovanėlę iš firmos ir, rašydamas straipsnį, ją pamini geresniu žodžiu.
O jei rašai oficialų PR’ą, kuris pažymėtas specialiu ženkliuku, tai nėra parsidavimas. Tiesiog aprašomoji, o ne vaizduojamoji (nežinau terminų, todėl kuriu juos pati) reklama.

Laura

2007-11-19 12:28

Andriau, blogas pavyzdys – tai ne PR’as :)

Jolanta

2007-11-19 13:07

Sutinku, kad “parsidavę” yra netinkamas žodis..

Gintare

2007-11-19 20:43

Taip,apie pr’a esu girdejusi ir as,nes ypac susidomejau juo ruosdamasi 12os klases iskaitai apie ziniasklaida. Suzinojau ir pasislykstejau. Zmogaus,rasancio pr’us,net negalima butu vadinti zurnalistu,nes tai pats tikriausias zodzio zurnalistas zeminimas ir menkinimas. Manau, jog nesvarbu ar tai oficialus ar ne pr’as, bet bet kokios pr’o israiskos formos spauda turetu vengti. Beje,pr’u gausu ne tik “Vakaro ziniose” ar “Veide”, bet ir “Lietuvos ryte”, “Respublikoje” ir kt. leidiniuose.

Laura

2007-11-19 21:04

Iš dalies sutinku. Manau, kad žmonės tiesiog turėtų būti labiau šviečiami ir suvokti, kad skaito ne straipsnius, o reklamą. Tai labiausiai ir žeidžia – kad PR’o vis gausėja ir dažnai net nesistengiama parodyti, kad tai yra reklama. Labiau už bet ką man šlykštu, kai PR’as yra užslėptas – tuomet leidinys apsimetėlišku veidu už gryną tiesą parduoda žmonėms reklamą.

PiaRastas

2007-11-19 21:21

“Suzinojau ir pasislykstejau. Zmogaus,rasancio pr’us,net negalima butu vadinti zurnalistu,nes tai pats tikriausias zodzio zurnalistas zeminimas ir menkinimas.”
Piarinius straipsnius rašo piarščikai, o žurnalistai gali rašyti tik užsakomuosius straipsnius.
Beje, kas yra šlykščiau – piarinis straipsnis su užsakomuoju numeriu ar laikraštį valdančios įmonės interesus atspindintis straipsnis?
Man rodos, daug baisesnis blogis yra pirkti straipsniai, kurie yra nepasirašyti.
Beje, Laura, tamstai, kaip žurnalistei turėtų būti ypač suprantama, kad PiaRas nėra reklama :)

Laura

2007-11-19 21:33

Na, taip, tai yra viešieji ryšiai, ryšiai su visuomene, bendravimas su žmonėmis, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi :) Bet visgi tai yra reklama. Ko siekia įmonė, dėdama PR’inį straipsnį į laikraštį? Turbūt priminti apie save, populiarinti savo vardą, prekinį ženklą, pranešti apie pasiekimus ir pasikeitimus, pristatyti naujas prekes ir paslaugas. Visa tai suvedu į vieną žodį – reklama. Tiesiog ji kitokia, nesiekianti įpiršti produkto ar surinkti pajamų, tačiau tai vis tiek reklama :)

PiaRastas

2007-11-19 21:36

Pasakysiu tik tiek – tai, kas dedama laikraščiuose ar žurnaluose su užsakomuoju numeriu yra vulgarus akmens amžiaus piaras :)
tikrasis piaras yra daug subtilesnis ir sofistikuotesnis dalykas.
beje, gal galim išguiti tą durną terminą “piaras”. turime neblogą atitikmenį – ryšiai su visuomene arba tiesiog RsV.

BiteMaja

2007-11-19 22:51

užsakomieji straipsniai (tie, kur būna pažymėti raidelėmis PR :) turi tiek pat bendro su ryšiais su visuomene, kiek ir karvė su baletu… Nei čia ryšiai, nei su visuomene, nei čia žurnalistika!

Jolanta

2007-11-20 13:30

http://www.rzu straipsnio komentaras primena susierzinusio vyro svaičiojimus filosofinėmis frazėmis :)

bronelis

2007-11-20 15:37

juokingesnio dalyko nesu mates, nei sitas absurdelis

Laura

2007-11-20 22:20

Broneli, ačiū už nuomonę, bet būtų labai malonu, jei ją argumentuotum :)

Raimundas Zabarauskas

2007-11-23 12:25

Šališkumo šaltinis ir yra pagrindinė problema. Autoritetą visuomenėje turintis žurnalistas išlaiko jį savo viduje (priešingu atveju akimirksniu prarastų tą autoritetą).

O pradedančiojo žurnalisto šališkumas beveik garantuotai gimsta išorėje (mažame tūryje neįmanoma išlaikyti smarkiai skersvėjų veikiamo taško)…

Jolanta

2007-11-23 14:21

p.Raimundas turbūt turi ekstrasenso savybių ir interneto “kanalu” nustato rašančio žurnalisto “tūrį” ..

Ir dar vienas mažas niuansas – autoritetą turintis žurnalistas (būtų gerai pora pavyzdžių,nes autoritetas yra labai subjektyvus dalykas) gali labai veikti visuomeninę nuomonę. Užgniaužęs viduje savigarbą (labai smarkiai užgniaužęs) išorėje gali prigaminti įvairių “produktų”.

Raimundas Zabarauskas

2007-11-23 16:43

Metodas toks: skaitai tekstą, įtempi vaizduotę, žodžiu, empatija (nieko antgamtiško). Net jei būčiau klydęs, principas galioja (pirma malonėkite tūrį, paskui jau galėsit ir šališkumą).

Ka yra autoritetas, apibrėžti sunku. Viena jo savybių – skaitytojas tiki, kad tai ne kekšė. Ar kalbame apie riziką, į kurią leisis toks asmuo?

Jolanta

2007-11-23 17:16

Raimundui: empatija-labai puiki savybė, sakyčiau, netgi sociali savybė.Todėl ir naudotis ja reiktų socialiai, t.y.nesuteikiant jai neigiamo atspalvio.Tuo labiau, kad bet koks vertinimas yra subjektyvus.
Imkime konkrečiai šį straipsnį, dėl kurio prasidėjo diskusija: kiekvienas individas turi teisę į savo nuomonę.(Juo labiau reiškiamą bloge). Ir jis neprivalo to įrodinėti.Priešingu atveju nei vaikai, nei ikipensijinio amžiaus “jaunuoliai” negalėtų nei burnos praverti, kol neužsiaugino “tūrio” :))

Kas liečia tuos autoritetus, tai čia reiktų diskutuoti ne apie riziką, o apie atsakomybę.Juk skaitytojas tiki tuo, kuo nori tikėti. Ir manipuliuoti tuo nėra sudėtinga.

mo.sci

2007-12-06 9:44

Laura: argumentas žodyje ‘šališkas’. be abejonės tai vienas iš būdų kurti kokią nors teoriją, imant už pagrindą jau esamą ir apipavidalinant ją savo nuomone, bet reikia nepamiršti, kad jau esama teorija yra kažkuom pagrįsta. turiu omeny kažkuo daugiau, nei vieno individo nuomonė. o tu ėmei ir išlaužei iš piršto, kad galima būti objektyviam, bet šališkam. tikiu, kad turi žodyną, kuriame rasi žodžio ‘šališkas’ aiškinimą “šãliškas, -a adj. (1) Š, DŽ, KŽ; Ser neargumentuotai palaikantis kurią nors pusę, neobjektyvus”.
jei tu nuo pat pradžių įveli klaidą arba tiesiog neargumentuotą nuomonę, tai tolimesnis tavo minčių rutuliojimas yra beprasmis.

mo.sci

2007-12-06 9:52

sutinku, kad kartais reikia laužyti kanonus ir nusistovėjusias taisykles, jei tame slypi kitokia tiesa, kaip kad Lobačevskis apvertė aukštyn kojom geometrijos suvokimą, bet, nepyk, tavo šis įrašas yra tik spekuliacija ir žodžių žaismas.

Laura

2007-12-06 10:10

Žodynai ir teorija dažnai prasilenkia vienas su kitu :)

mo.sci

2007-12-06 11:08

tamsta manote, kad paskutinė frazė – argumentas?

Laura

2007-12-06 12:39

Manau, kad nuomonė :)

mo.sci

2007-12-06 12:44

tai profesiniu keliu ne toliau nukeliavai nei tų pr’inių straipsnių autoriai..

Laura

2007-12-06 13:09

Nesuprantu žmonių, kurie kategoriškai laiko įsikibę savo nuomonės ir permetę tekstą akimis, užkliūna tik už jiems nepatinkančios frazės. Tada telkiasi į pagalbą žodynus, nes kitaip nemoka išsakyti savo nuomonės. Jeigu vartotume tik tikslią, žodyninę, žodžių reikšmę, būtų labai sunku kalbėti.
Aš gerbiu kiekvieną nuomonę ir kiekvieno žmogaus požiūrį, todėl nepyk, bet nepasuksiu tuo pačiu keliu ir nepradėsiu laidytis argumentais ad hominem.

mo.sci

2007-12-06 14:42

nekaltink kategoriškumu, tiesiog įrodyk, kad yra kitaip.
perskaičiau aš viską ir man tai pasirodė pilstymas iš tuščio į kiaurą, todėl argumentavau savo nuomonę nurodydamas, kad atspirties taškas neteisingas. jei tu kažką komunikuoji, tai negali to daryti tau vienai suprantama kalba pagal tik tau vienai žinomas taisykles (nebent transliuoji savo minčių srautą ir tau visiškai nesvarbu atsakas). tavo mintis teisinga dėl tų straipsnių, bet minčių raiška prasta, o būtent prasta raiška tu apkaltinai tų straipsnių autorius.

mo.sci

2007-12-06 14:48

jei tu vadini save žurnaliste ir jauti poreikį kritikuoti kitus, nes manai, kad galima dirbti profesionaliau, tai ir tavo kritika turi būti konstruktyvi ir profesionali. o jei tu ‘turi viziją’ ir susigalvoji tokias nesąmones, kaip šališkas objektyvumas, bei kritiką savo adresu iškart apkaltini proto bei vaizduotės siaurumu, tai tu esi ne žurnalistė, o žurnaliūga. na, rašinėtoja geriausiu atveju.

mo.sci

2007-12-06 14:50

p.s. pats aš ne žurnalistas, jei kyla įtarimų, jog esu vienas tų prastų autorių, bet apie komunikaciją ir raišką šiek tiek nusimanau.

Laura

2007-12-06 15:23

1. Atsakas svarbu bet koks. Net jei ir turinys buvo suprastas neteisingai.
2. Šališkumą nuo objektyvumo atskirti sugalvojau ne aš, apie tai jau sakiau.
3. Kritikos nevadinu proto ir vaizduotės siaurumu. Žodynų pasitelkimą į pagalbą pavadinau nemokėjimu išreikšti nuomonės, o ne vaizduotės stoka. Net ir labai lakios vaizduotės žmogus ne visuomet sugeba atpasakoti savo mintis. Todėl nereikia mano pasakymo interpretuoti taip stipriai.

mo.sci

2007-12-06 15:52

žodyną pasitelkiau į pagalbą todėl, kad netikiu utopijomis. turi būti bendrosios normos. turi būti meilė tiesai, kokia ji bebūtų, todėl yra tokia sąvoka kaip objektyvumas, kuri reiškia nebuvimą išankstinės nuomonės, bešališkumą ir buvimą už sąmonės ribų, t.y. nuo sąmonės nepriklausantis, atitinkantis realią situaciją žinojimas. toks yra mokslinės tiesos meilės principas. jei tu esi linkusi pažinti tiesą, nes ‘toks tavo darbas’, tai tavo galvoj ir atsiranda kažkokie anomiški svarstymai savo elgesiui paaiškinti, bet tokiais svarstymais tu niekuomet nepaneigsi kognityvinio žmogaus poreikių, tokių kaip grynas troškimas pažinti tiesą. ir tas pažinimas yra objektyvus bei nešališkas. čia tau ne ketčupas su majonezu, kuriuos sumaišiusi gauni pica-džiaz firminį padažą.

mo.sci

2007-12-06 15:58

o tavoji utopija tame, kad išgirdusi kažkokią teoriją, bandai ją pritaikyti praktiškai, nepasigilinusi į tai, kas supa visą tą teoriją. kitais žodžiais tariant, tu nebūsi balistikos ekspertu, jei nemokėsi matematikos. ir taip, tavo šis įrašas yra profaniškas. todėl aš ir prikibau prie jo, nes šia rašliava tu kaltini neprofesionalumu kitus, tuo tarpu dėstydama savo mintis rodai nekompetenciją.

Laura

2007-12-06 16:05

Nemėgstu, kai žmonės rašymo stiliumi ir žodžių pasirinkimu stengiasi parodyti (ir įrodyti) savo kompetenciją, bet čia tarp kitko :)

Surask man citatą, kur aš kaltinu neprofesionalumu viešųjų ryšių atstovus. Siūlymai ir nuomonė nėra kaltinimai.

mo.sci

2007-12-06 16:15

štai tau citata:
“Taip manęs neįtikina ir visi kiti straipsniai su “PR” ženkliuku. Kodėl? Todėl, kad jie parašyti ne taip, kad suviliotų skaitytoją. Yra du dalykai, kuriuos rašydamas turi atsiminti žurnalistas: būti objektyvus ir nešališkas.”
joje tu teigi, kad straipsnių autoriai nemoka pateikti skaitytojui informacijos patraukliai, bei gi kaltini juos netiesiogiai subjektyvumu ir šališkumu.
p.s. žodžius pasirenku tokius, kokiais moku kalbėti. prašau atkreipti dėmesį į tai, jog nepateikiau jokios nuorodos į savo kompetenciją, tik paminėjau savo šiokį tokį susivokimą komunikacijoje. skirtingai nuo tavęs, kuri, nugirdusi vieną iš teorijų, ėmė taikyti ją praktiškai – kritikuodama savo profesijos atstovus.

mo.sci

2007-12-06 16:18

o tavo visas įrašas tiesiog persmelktas neva esančia kompetencija. pasižiūrėk į pavadinimą.. “Žurnalistės nuomonė: koks TURI būti PR’as”.. turi:) hehe ir dar tu mane čia kažkokia savo kompetencijos komunikacija kaltini..

mo.sci

2007-12-06 16:19

duodu galvą nukirsti, kad tuoj užsikabinsi už žodžio ‘nuomonė’..

mo.sci

2007-12-07 9:55

Redaktoriaus kabinete svarstomi nauji reporterių straipsniai. – Na, seni, – kreipiasi redaktorius į reporterį, – tu tiesiog šaunuolis! Sugalvojai tokį nuostabų pavadinimą. – Malonu girdėti… – O jei prie jo dar būtų ir reportažas!

Žmogus, turintis ką pasakyti » Blog Archive » Ryšiai su visuomene - garbinga profesija?..

2007-12-11 21:36

[...] Skiriu broliui. O ką Jūs manote apie ryšiuose su visuomene dirbančius žmones? p.s. Lauros nuomonę jau žinau [...]