Vanessa Diffenbaugh “Gėlių kalba”

2013-08-21

Gėlių šiaip jau aš visai nemėgstu. Kai kada nors turėsiu savo pievą aplink savo namą, tai gėlių nebus! Bet apie jas skaityti kažkodėl patinka. Vaikystėje mėgau pasakas apie gėles, o dabar visai skaniai suskaičiau knygą apie Viktorijos laikais sugalvotas gėlių reikšmes.

Vanessa Diffenbaugh “Gėlių kalba”

Vaikų namai. Pagrindinė veikėja yra mergina iš vaikų namų. Šiurkšti, pikta, visus atstumianti ir skaudinanti. Žodžiu, pasak knygos, tikra usnis. Nepažįstu artimiau nei vieno žmogaus iš globos namų ir man sunku vertinti jos elgesį. Atrodo nesuvokiama, kodėl ji atstumia tuos, kuriuos pradeda pamilti. Iš baimės prisirišti? Nes buvo per daug kartų įskaudinta? Dėl nemokėjimo mylėti?

Gėlės. Kad buvo toks gėlių žodynas, žinojau jau seniai. Net ir reikšmes kai kurias žinojau, todėl geltonos rožės nuo senovės man nepatinka ne tik dėl to, kad joms ta spalva netinka, bet ir dėl savo neigiamos reikšmės. Apsidžiaugiau knygos gale radusi pilną žodyną. Perskaičiau visą. Man patinka žinoti tokius mažmožius (koks juokingas žodis, kai parašai!).

Istorija. Knyga iš dviejų dalių – apie tai, kas įvyko, kai mergina buvo dar maža ir apie tai, kas vyksta dabar. Abi istorijos buvo vienodai įdomios, o toji iš vaikystės priminė detektyvą. Nes žinai, kad atsitiko kažkas negero, bet niekaip negali išsiaiškinti. Bet va knygos dalis apie tai, kaip ji pagimdė vaiką buvo, švelniai tariant, nuobodi. Aš dar prisimenu visus vargus su kūdikiu, tai istorijos apie tai, kad nespėji nueiti nusimaudyti man dar artimos, bet negimdžiusiai ar neketinančiai gimdyti šita vieta gali pasirodyti siaubingai ištęsta.

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0