Tie prietarai

2010-01-19

Pradėjau erzintis dėl žmonių prietaringumo. Būkit jūs sau prietaringi, tik neaiškinkit, kad ir aš tokia turiu būti. Štai vienas sako: čia tu prikalbėjai! Ar tikrai? Mano kalbėjimas nulemia nesėkmingus įvykius? Oho, tai aš tikrai apdovanota aukštesnių jėgų. Atsiprašau, kad apmąstau ne tik gerąsias gyvenimo puses. Ir dar išdrįstu pasakyti tai garsiai.

Dar sako: nusispjauk tris kartus! Nu tai kad bijau apspjauti ką nors pro šalį einantį. Ar dėl to, kad pasakysiu “tfu tfu tfu”, viskas bus gerai? Taip gaunasi, kad džiaugtis savo sveikata, meile, laime ir kitais dalykais niekada negalima. Nes visada reikia spjaudytis, kad tas džiaugsmas nesugriūtų.

Ir dar: nedėk rankinės ant žemės, nes neturtinga būsi! Neturtinga būsiu, jei nieko neveiksiu, o ne dėl to, kad savo gigantiškos rankinės nelaikau darbe ant stalo užkrovus. Ji ten po kojomis saugiai paslėpta, kur niekas nemato. Viešoje vietoje tai ir nededu ant žemės – purvina, o ir nesaugu. Bet namie, svečiuose pas draugus ar darbe tikrai neketinu rankine užgriozdinti palangių, kėdžių ir kitų aukščiau esančių paviršių.

Prietarai čia lengvučiai, žinau. Kai kuriuose moteriškių forumuose tokių dalykų paskaitau, kad plaukai šiaušiasi. “Jei nėščiai (aš nenėščia) moteriai sukyla rūgštis, tai vaikui plaukai auga”. Hm, o aš galvojau, kad dėl suspausto skrandžio ar vėmimo… Prietarai tokiame pat lygyje, kaip iš “Tomo Sojerio”, kur karpų į kapinės ėjo naikinti. Arba iš neseniai skaitytos knygos apie prietaringą kaimą “Užburtas ratas”, kur žmonės aiškino, kad geležis žemę nuodija (todėl ardavo mediniais plūgais).

Tai gal po poros šimtų metų jau bus galima ir rankinę ant neapspjaudytos žemės dėti, a?

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 7

Forelle

2010-01-19 15:51

“Jei nėščiai moteriai sukyla rūgštis, tai vaikui plaukai auga”

Šis prietaras prajuokino :D Kas čia tokių dar sugalvoja? Pagal šį prietarą dukrytė turėjo gimt plika, nes net nežinau kas tos rūgštys.

Kai laukiausi tai visi mane tik mokė, tokiais prietarais. Nepirk kraitelio vaikui negimus (vistiek pradėjau viską pirkinėti tik sužinojus, jog laukiuosi), nekirpti plaukų, negalima skelbti numatytos gimdymo datos (atseit sunkiai gimdysi), o geriausias prietaras išgirstas iš mano mamos (kas mane labai nustebino), pirmą kartą pamaitink iš dešinės krūties, nes kitaip bus kairiarankis. Taip ir paaiškėjo, kodėl tapau kairiaranke :D

Prietaras su rankine mano direktorei buvo įaugęs iki kaulų smegenų. Tik pasidėdavau savo rankinę ant žemės, taip ji atėjus ir pamačius, stverdavo ir nešdavo ant palangės. Ir ji ne spjaudydavosi tris kartus, o į medį vis belsdavo.

Andrius

2010-01-19 19:02

Teisingas poziuris, taip ir toliau :) Taciau tuo paciu maziau imk i galva ka kas sako :)

viktorija

2010-01-20 20:32

haha, tas su taše ir mane persekioja:) bet mane nervina ne tai, kad žmonės tais prietarais tiki ir man bando įsiūlyti, o tai kad jie savavališkai mano daiktus ČIUPINA!! ta prasme, griebia tą tašę ir bando kur ‘saugiau’ nutempti – gali žmogus gaut infarktą, kai ateini, o po stalu tavo šmutkių nebėra…

Laura

2010-01-20 20:36

Aha, mane tai irgi vienas labiausiai knisančių dalykų. Pastarąjį kartą tą darbe padaryti bandė valytoja…

Originalas

2010-01-23 23:00

Iš kur atsiranda prietarai? Valytoja supyksta, kad kokia murzė deda savo krepšį ant žemės, o kartais ant stalo, sugalvoja prietarą, pasako kitai valytojai, ta dar ir dar kitai, vat ir atsirado prietaras. :D Kaip religiją turbūt vien praktiškumo sumetimais sugalvojo. :)

Alma

2010-02-06 14:56

Prietarai yra tautos kultūros dalis, praturtina kalbą, parodo pasaulėjautą. Aš nei į vieną jų rimtai nežiūriu, bet visada džaiugiuosi išgirdus kokį naują – reiškia žmonių fantazija dar veikia, tik gaila jų (žmonių) nes jie jais tiki…