Šypt

2009-09-22

Baigiu išgerti litrą pomidorų sulčių ir suprasti, kad šiandien yra pirma diena po beveik 3 mėnesių, kai darbe turiu kelias minutes laisvo laiko. Aišku, darbo tai kaip visada netrūksta, bet nereikia karštligiškai rašyti, tvarkyti, ieškoti galvojant: “ne ne ne, šįkart tai jau nieko nebespėsiu”. O kažko nespėti aš juk nemoku.

Galų gale su manim nebesuspėjo mano sveikata. Perdegiau. Ir dar smegenyse perdegė viena lempučių. Na, ta, kuri nuolat žybsėdavo “greičiau, daugiau, tu dar gali” ir panašiai. Kol artimiausieji nepareiškė “tu gal jau apsiramink”. Ir tikrai – gal jau apsiraminsiu. Tuo labiau, kad iš skubėjimo ir stengimosi man kol kas jokios apčiuopiamos naudos.

Ir dar kai sako: “nepakeičiamų nėra”, tai galiu paprieštarauti. Yra. Tik aš juos vadinčiau “šiuo metu nepakeičiamais”.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 4