Sumetę skudurus
2008-02-28Baisus pavadinimas, bet, deja, taip dažnai sakoma apie žmones, kurie gyvena kartu nesusituokę. Tarp tokių patenku ir aš, nes su savo brangiausiuoju kartu gyvename daugiau nei 2,5 metų. Šiandien skaitinėjau “Supermamų” forumą ir nustebau radusi tiek daug nuomonių, kad gyventi kartu iki santuokos – nereikia.
Kai kurios moterys gyvenimą atskirai laiko jaunystės vertybe, kitos mano, kad tai tiesiog nedera… Ir svaigsta apie tai, kaip bus gera ir gražu pradėti gyventi kartu po vestuvių. Įdomu, ar jos bent įsivaizduoja, kas tai yra bendra buitis?
Juk tiek daug skyrybų būna dėl to, kad žmonės buityje vienas kito ima tiesiog nekęsti: kyla barniai dėl neplautų indų, nešvarių kojinių, maisto gaminimo, finansinių reikalų. Gerai, kol pora vaikšto į kavines ir praleidžia kartu tik vieną kitą naktį. Tačiau bendras gyvenimas – tai ne tik romantika, tai dar ir didelė atsakomybė, kompromisų ieškojimas.
Po vestuvių du žmonės nuolat bus kartu ir ne visada galės susipykę pabėgti vienas nuo kito. Vienam vis tiek teks plauti indus, o kitam siurbti kilimus ir niekur nedingsi. Pažinti žmogų buityje yra didelis santykių išbandymas. Porai prieš apsisprendžiant dėl santykių įteisinimo reikėtų pabandyti kartu atlikti bent mažą remontą, kad ir ištapetuoti sienas. Tuomet ir paaiškėja, ar tikrai įmanoma kartu kurti bendrą buitį.
Gyvendami kartu patyrėme visko: ir durų trankymo, ir ašarų, ir rutinos. Bet charakteriai apsišlifavo ir nusprendėme, kad galime pasižadėti vienas kitam būti kartu iki gyvenimo galo. Neįsivaizduoju, kaip galima žadėti amžiną meilę žmogui, kai tu net nežinai, ar jis namie purvinas kojines meta į skalbinių dėžę, ar po lova? Ir vyrai, kurie nenori pagyventi kartu, nes bijo atsakomybės, turbūt neįsivaizduoja, kiek laiko jų brangiausios gali praleisti vonioje.
Dar suprantu tuos žmones, kurie iki santuokos bent jau didžiąją laiko dalį praleidžia vienas pas kitą ir tik po to kraustosi į bendrą butą. Bet tų, kurie vaikšto į pasimatymus ir svaigsta, kaip po santuokos jie gražiai kartu gyvens, nesuprantu visiškai. Gyvenimas atskirai iki vestuvių nėra nei jokia vertybė, nei mados reikalas, net patarčiau nepaklusti griežtiems tėvams, kurie smerkia “skudurų sumetimą”. Tai tiesiog beprotystė.
Nejaugi tokia turi būti santuoka: slepiant vestuvinį žiedą stalčiuje? Nes brangusis tris mėnesius nesugebėjo sutvarkyti varvančio krano, o ji dienų dienas praleidžia virtuvėje nesiskirdama su taukuota prijuoste. Žinoma, yra porų, kurios sėkmingai gyvena kartu prieš vestuves neišbandę bendro gyvenimo. Bet… kiekvienas užaugome savo šeimose ir mūsų buitis skirtinga. Todėl reikia apsiprasti. Nes skirtis paprastai ir skirtis po vestuvių yra du skirtingi dalykai, iš kurių antras būna nemalonus ne tik emociškai, bet ir teisiškai.
Machaonas
2008-02-28 21:36Jei būčiau pardavėjas, prekės, kurios kokybe abejoju, neduočiau išbandymui. Lai perka iš karto, o paskui save kaltina:):)
Laura
2008-02-28 21:51Keistokas palyginimas :)
septyni
2008-02-28 21:57Aš su saviške irgi ~2,5 m. kartu gyvenu ir vargo nematau. Beveik :) Dėl manęs toks dalykas kaip vestuvės gali apskritai neegzistuoti.
Futbolo Analitikas
2008-02-28 22:37O, mes irgi kartu gyvenam jau beveik 2,5 metų, nu ir gyvi dar :) Tiesa, neseniai teko po mažo kvailo konflikto miegot kitam kambary, bet kartais tai išeina tik į naudą.
Visiškai pritariu nuomonei prieš vestuves pagyventi kartu ir “išbandyti” vienas kitą. Nes kitaip visi rožiniai akiniai gali labai skaudžiai sudužti..
shiny
2008-02-28 22:53visiškai pritariu – būtina prieš vestuves pagyvent kartu kad nukristu rožiniai akiniai, pasimatytų abiejų pusių visokie buitiniai įpročiai ir pan (: neįsivaizduoju kaip kitaip.. mes su maniškiu jau 8 mėnesius “sumetę skudurus” šlifuojamės, labai šiuo procesu džiaugiuosi
banditaz
2008-02-29 0:46Taip, visom keturiom pritariu. Jei tik yra tokia galimybė, poroms būtinai reikėtų iš pradžių “susimesti skudurus” ir pažiūrėti kas kaip.
Pats su mylimaja draugauju jau 16 mėnesių. Su ja maksimaliai laiko praleidžiu tiek, kiek leidžia studijų ir barako sąlygos. Praktiškai visą laisvą laiką būname kartu: arba aš pas ją, arba ji pas mane. Tik naktis praleist (tiesiog miegot ir nieko kito :) ) dažnai tenka atskirai. Nors praktiškai visais savaitgaliais talpinamės į vargšę vienvietę lovą :) Ir nors ne visada būna patogu miegoti, bet tokiu artumu jausti žmogų man yra fantastika! (ir retsykiais patekus į dvigulę, joje būna šalta!).
Taigi praleidžiant nemažai laiko kartu jau po pirmų mėnesių nukrinta rožiniai akiniai. Tai natūralus dalykas. Būna kartais net nenori pyktis, o susirieji taip, kad net pats stebiesi, kaip šitaip galima. Tad tenka nuspręsti, ką iš savęs aukosi vardan abiejų gerovės :)
Ir geriau tokius dalykus išsiaiškint prieš vestuves, nei po jų :) Ne gyvuliai esam, kad partneris laikinai reikalingas tik rujos metu. Kad ir kaip klaikiai skambėtų, bet jį “reikia išbandyti”, kad suprastum – tas, ar ne.
Salomėja
2008-02-29 9:24o man visai patinka sąvoka “sumetus sskudurus” arba sugyventiniai. Nematau čia nieko blogo. Tiesa sakant santuoka vistiek neįpareigoja gyvent iki gyvenimo galo. Įsipareigoja patys žmonės. Aš su saviškiu gyvenu jau 5 metus. Kažkaip buitinių konfliktų nekyla. Nes mes abu tokie, arba dzin, arba apsimetam, kad nematom.
Vidmantas
2008-02-29 12:01Vertingas dalykas, kai “susimeti skudurus” (aš su savąja taip gyvenu jau… 1,5 metų) yra tai, kad pasipykus nėra kur bėgti :-) Vistiek esi priverstas grįžti ir rasti kompromisą. Iš pradžių nelinksma, tačiau vėliau atitinkamai pasikoreguoji ir po kurio laiko lieka tik pasijuokti, prisiminus pačias “karščiausias” situacijas :-)
Jolanta
2008-02-29 13:09Pritariu nuomonei dėl pabandymo gyventi kartu, ir ne vieną mėnesį, o gerokai ilgiau. Kad, kaip autorė rašo,ir tapetus tektų paklijuoti ,ir apgirtusį brangiausiąjį pamatyti,ir problemišką situaciją patirti,pvz.: susirgus. Nes dažnai net ne vietoje numestos kojinės ar palikta nešvari kriauklė yra svarbu, o ar tavo žmogus nepalieka tavęs likimo valioje, kai kyla sudėtingų situacijų.
Laura
2008-02-29 13:13Aš kaip tik manau, kad būnant nuolat kartu išsiaiškini, kaip žmogus elgiasi sudėtingose situacijose, o kartu apsigyvenus paaiškėja smulkmenos. Juk dažnai jos ir būna pykčių priežastis :)
Jolanta
2008-02-29 13:17Laura- ir taip ir ne.Žinoma, dėl smulkmenų kyla barniai, bet , jei yra proto, tai įveikiama. Bet kai prarandi pasitikėjimą savo artimu žmogumi, tada pamažu išblėsta viskas. Gal aš ir perdedu..na, bent jau man tai yra svarbiausia :)
PinkCity
2008-02-29 16:53Visiškai pritariu Tau. Įdomu būtų išgirsti prieštaraujančiųjų argumentų. Romantika? Ją laisvai susikuri ir gyvendamas kartu. Padorumas? ???
Blogorama #350 : nežinau.lt
2008-02-29 19:55[...] Todėl turi tikrinti ne tik savo meilę išrinktajam/išrinktajai, bet ir likusiam kolektyvui. Todėl „momentinės“ vestuvės iš nekaltybės, atleiskite, tikrai yra [...]
elt.lt » Blog Archive » Apžvalga. Šiandien aš skaičiau… #53
2008-02-29 19:59[...] Verta ar neverta gyventi kartu prieš santuoką, liaudiškai tariant, sumetus skudurus? [...]
Latvis
2008-03-01 11:29Man “susimetus skudurus” yra gražus šiuolaikiško jaunimo ženklas ir už tai smerkti porelių neturėtų nei tėvai, nei aplinkiniai, žinoma, jei tos porelės ketinimai išties rimti. Beje, yra ir kitas mūsuose paplitęs žodelis “sugyventinis”, iš kurio nieko gero nesitikėk: ateis namo girtas, mėtysis taburėtėmis ir kirviais, apšauks ir apkumščiuos, ir dar draugelių atsives. Bent jau tokius stereotipus mum kala į galvą televizija, kurią 80% gyventojų tikrai žiūri, bent jau žinias :(
ro
2008-03-02 21:52tai nepadoru ir bjauru Dievo akyse…
banditaz
2008-03-03 18:19Kur jau ne. Netgi paradoksas: kaip rkunigas, pats negalėdamas vesti, gali sutuokti ir, kas svarbiausia, pamokslauti kaip ir kokios vedybos turi būti.
Čia yra pasityčiojimas :) Iš žmonių ir iš katalikybės.
Štai kodėl religijos yra netikras dalykas, nes kiekviena savyje turi kažkių kvailų nelogiškumų.
blyniukas
2008-03-03 21:07visiskai taip. irgi apie tai mascius belekiek ir giliai isitikinus, kd tiesiog burina yra pagyvent kartu pries tuokiantis.. tos tradicijos, taip puoselejamos baznycios ir kai kuriu zmoniu, bijanciu ‘nukrypti’, tiesiog priestarauja sveikam protui ir bet kokiai logikai. :) o ir nei vieno argumento, kodel pagyvent kartu pries vestuves yra blogai, negaliu rast:) svarbu, beje, dar daug daugiau dalyku, nei iprociai ar buitis. be galo svarbus yra emocinis, lytinis, charakteriu ir kiti suderinamumai. beprotyste yra tuoktis va taip, is lempos, ir paskui po savaites jau sneket apie skyrybas:D that’s mental:D
blyniukas
2008-03-03 21:36ir isvis..:)kam tos vestuves?.. del manes irgi gali neegzistuoti:D matyt, jos am.. kai kam butinos ir egzistuoja del penkiu priezasciu:
1)nes daug meginu negali tvert nepabuvusios ‘princesemis’ ir neapsikarsciusios tais debiliskais swarowski kristalais, apie kuriuos skalija visi zurnalai. taigi mada:)
2)nes daug merginu negali tvert, jei bent karta per menesi nesukelia kitoms tos pacios rusies vistoms didesnio ar mazesnio masto pavydo. tagi, ribotumas, zinoma. statistine mergina.
3)savotiskas daiktas – dievobaimingumas (ar ‘ka kiti pasakys’?)..
4)reik juk kazkaip ‘prisirist’ nemylinti vyra/moteri:D (tarsi tas kuo padetu:7 kankinas paskui visi in the end:))
5)mielasis liurbis isskaiciavimas:)koks bebutu.
ech.. nesakau, kd but susituokus – blogis, bet tiesiog nematau didelio reikalo. :D as jei tuoksiuos tj nebent siaip mum saus i galva kada juoka toki padaryt:)ir tai, kd nebutu jokiu cerkeliu, svociu, kaimo muzikantu ir kito blogio is tos serijos. varyciau jauciu vestuviu svest i kokia roskile ar siaip i koki nerealu konca%)mhmm..
banditaz
2008-03-04 14:22Vedybose slypi bene paprasčiausia priežastis – atsakomybė. Kad nepatvirktų visuomenė :)
m
2008-03-04 14:33tokių teisingų žodžių seniai neskaičiau. pats su drauge jau metus gyvenam susimetę.
Sol
2008-03-04 15:18Pagyventi kartu iki vestuvių ne prabanga..tai tiesiog būtinybė, reikia vieas kitą pažinti ir tik po to savo apsisprendimą gyventi kartu paskelbti visam pasauliui – t.y. susituokti ir įsipareigoti pasirašant…Tačiau gyventi susimetus neribotą laiką ir sakyti,kad taip ir turi būti? Tam niekada nepritarsiu, nenorui susituokti su mylimu žmogumi matau tik vieną priežastį – nepasitikėjimas vienas kitu ar savimi, tokie santykiai be ateities…
blyniukas
2008-03-04 15:42santuoka praktiskai nieko nekeicia. o del pasitikejimo, tj atvirksciai: be galo pasitikiu, del to kazkaip ir nematau prasmes ‘susirisineti’ dar kazkokiais dokumentais dokumentais.
Sol
2008-03-04 16:06Blyniuk, tai vadinasi įsipareigojimų baimė…ir ko tik žmonės neprigalvoja, kad tai užmaskuoti…santuoka tai ne tik parašai, tai oficialus savo apsisprendimo pripažinimas ir deklaravimas, tai tikrai daug daugiau…pažinti vienas kitą, suprasti kas yra kas – būtina, tačiau sustojimas šioje “fazėje” tikrai ne turinčių ateitį santykių požymis…nors vieningo recepto būti kartu “iki mirties” tikrai nėra ir kol kas niekas tokio neparašė…tačiau santuoka tai tikrai žingsnis šia linkme.
mishkas
2008-10-09 15:24Pagyvenus kartu man rodos ir vestuves yra tikresnes.. reiskia zmones myli vienas kita nepaisant nevietoj padetu kojiniu ar nesuplautu indu..
Mil2tėMT
2009-06-24 21:01Gyvenom ir mes sumetę skudurus taip sakant:) 3metus vienas kitą tyrinėjom ir pagaliau nusprendėm kad esam vienas kitam skirti su visais pliusais ir minusais..Šiandien esam laimingi sutuoktiniai ir tapom tėveliais..naujas žmogiukas mūsų pasaulėly nudažė dar šviesesnėm spalvom:)