Peter Hoeg “Dramblių prižiūrėtojų vaikai”

2012-09-05

Jau ketvirta Hoeg’o knyga mano galvoje. Na, to paties, kur “Panelės Smilos sniego jausmą” parašė. Taip, čia tos knygos, dėl kurios visi kadaise alpo, tik ne aš :) Man žymiai labiau patiko jo “Tylioji mergaitė”. Šįkart labai vyliausi, kad gausiu kažką panašaus į aną mergaitę, bet…

Peter Hoeg “Dramblių prižiūrėtojų vaikai”

Daugiasluoksniškumas. Kai imi į rankas P. Hoeg’o knygą, to ir reikia tikėtis – kad lengva nebus. Kad persipins laikai ir pasakojimai, kad veiksmą įdomiausioje vietoje staiga nutrauks kažkokie pasvarstymai arba istorija iš praeities. “Drablių prižiūrėtojų vaikuose” tą ir gauni. Stilius išliko tas pats, kaip ir visose jo knygose.

Detalės. O jų čia daug, be galo daug. Neduokdie, ką nors praleisi, už kelių dešimčių puslapių gali ir nebesuprasti, kas ir kodėl. Reikia skaityti lėtai, o to daryti aš nemoku – akys taip ir lekia eilutėmis. Todėl greičiausiai šį bei tą praleidau, nes kartais pasimesdavau :) Bet vis tiek skaičiau šią knygą rekordiškai ilgai. Dėl to lėto stūmimosi pirmyn nuo knygos šiek tiek pavargau. Tai taip ir apibūdinčiau – įdomi, bet varginanti :)

Drambliai. Nėra čia nei cirko, nei dramblių, jei jau taip įdomu. Užtat yra vidiniai drambliai, daugybė įvairiausio plauko pamišėlių bei 3 supervaikai. Keistoka detektyvinė istorija ir labai daug veikėjų, iš kurių pusės gal ir nereikėjo, bet, matyt, P. Hoeg’ui labai patinka kurti sunkaus charakterio žmonių portretus. Man labai patiko autoriaus požiūris į religiją (o jos knygoje daug įvairiausiomis formomis), bet… vis tiek yra kažkoks “bet”. Nepaisant to, kad knyga nėra bloga, negaliu pasakyti, kad man ji patiko.

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

Salomėja

2012-09-05 14:59

Kaip tik šiandien gavau dovanų :). Įdomu kokia pasirodys man. Bet pastebėjau vieną dalyką. Mane visada pavadinimuose kažkodėl atbaido žodis “dramblys”.

Laura

2012-09-05 17:35

Mane būtent pavadinimas ir patraukė :)