Pasaulio pabaiga

2009-10-21

Šiandien per pietus kaukė sirenos. Nusiėmiau ausines, klausau. Geriau girdisi nei anksčiau. Galvoju, o jei tai nebūtų bandymai? Ką daryčiau?

Na, taip, instrukcijas aš žinau. Įsijungti radiją, klausytis instrukcijų ir taip toliau. Čia pavojaus atveju. O jei tai ne pavojus, bet… pabaiga? Nenorėčiau bijoti viena. Esu daug kartų sapnavusi pasaulio pabaigą – atominius sprogimus, mėnulio kritimą į žemę, potvynius, audras. Ir sapnuose visada stengdavausi bent paskutinę akimirką būti kartu su pačiu brangiausiu žmogumi.

Todėl ir tikrame pavojuje stengčiausi pirmiausia susitikti su juo. Bandyčiau susisiekti, čiupčiau savo rankinę, paltą ir bėgčiau. O aplink panika, tokių bėgančių šimtai… Grūdasi automobiliai, važiuoja per šaligatvius… Kas namo, kas slėptis. Avarijos, ašaros, stumdymaisi, klyksmai. Vieni bėgdami griūna, kiti nebegali pajudėti iš vietos. Bet aš bėgčiau, žinau.

Nes labai labai reikėtų stipriai apsikabinti. Tada nebebūtų baisu ir verkti būtų lengviau. Gal ir pasaulio pabaiga praeitų pro šalį.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 5

m

2009-10-21 16:47

O kam verkti? Reikia paskutinę akimirką džiaugtis tuo, kas buvo gero ir paskutines sekundes praleist ramiai. Aš taip manau.

Sapnininkas

2009-10-21 20:45

Daznai ir as pasaulio pabaiga sapnuoju :( baisus jausmas, nes viskas taip tikra .

g12

2009-10-22 0:16

Ir po pasaulio pabaigos bus ką veikti, tik laiku susikontaktuot su visais spėt, vat kas :)

Laura

2009-10-22 8:26

M, galbūt tu ir teisus :)

g12, jei pasaulio pabaiga bus tokia kaip mano sapnuose, tai bus labai tamsu ir sunku ką nors nuveikti. Bet po to vis tiek atsibusi :)

Jolanta

2009-10-23 17:58

Nu kam reikia tokiais straipsniais žmones šiurpinti :) Daug maloniau skaityti komentarą apie tai, kaip po balas lakstai ir knygyną nusiaubi :) O jei rimtai, tai ir man tos sirenos panašius jausmus sukėlė. Pamaniau, gerai , kad čia niekas nekariauja… Tik jeigu tikrai pasaulio pabaiga ateitų, tai labai abejoju, kad tos mūsų tarnybos laiku perspėtų.