Mėgstat ryžius? Aš tai nelabai :) Tai va, šitas patiekalas tinka tiems, kurie nemėgsta ryžių. O tiems, kurie mėgsta, jis dažniausiai būna tiesiog pasakiškas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo ir skamba mandrai, o iš tikrųjų tai gana paprasta pagaminti. Ačiū Oliveriui, kad priminė, ką gamindavau paauglystėje ir padėjo patobulinti receptą. Daugiau »
“Kaip čia taip yra, kad įmokas Sodrai padidinom, o biudžeto vis tiek nesurenkam”, – krapšto Kubilius plikę susimastęs. “Davai, padidinam dar įmokas ir sumažinam pensijas!“, – iškelia pirštą virš plikės nušvitęs Kubilius. Daugiau »
Siūlau vairavimo mokyklos, rengiančioms ekstremalaus vairavimo kursus, į savo programą įtraukti štai ką:
Ekstremalus vairavimas su palaidu katinu automobilyje
Programa:
P. S. Galėčiau čia padirbėti vairavimo instruktore.
Atrodo, tiek man visko daug nutiko šią savaitę, o aš kažkaip nesijaučiu centre.
Kraujo nebijau, adatų nebijau, skalpelių bijau. Bet jau nebelabai, nes visai neskauda. Gydytojas kažką pasakoja apie savo pirmuosius darbo metus, o aš šypsausi ir galvoju, ar jau čia pjauna, ar dar tik kažką žymisi. Nieko baisaus, tai tik apgamiukas, bet per tokį karštį negalėt normaliai palįst po dušu, tai…
Savaitė prasidėjo ūmiu kažkuo, dėl ko dvi dienas oficialiai nedirbau. Sėdžiu poliklinikoje, stebiu du stambius vyriškius su treningais. Vienas sėdi šalia ir droviai rausiasi saldainių krepšelyje, padėtame šalia piešimo priemonių vaikams. Kitas aiškina, kad nu išgeria jis šnapso ir alaus, išgeria… tai ką jam dabar daryt, kad su kepenimis negerai? Antibiotikų? O tai ką, gert nebus galima? 5 kraujo mėginius imsit? Aš jums ne donoras…
Knygos knygos knygos, daug knygų. Ėjau tik nuolaidų kortelės, o neperskaitytų knygų lentyną papildžiau dar trimis knygomis. Gerai, kad lentynos turinys vis keičiasi, neužsistovi niekas ilgai. Knygyne pilna kažkokių praktikantų, moteriškė pasimetusi ieško knygelės mažam vaikui, du siaubingi kalnai knygų apie vampyrus, bet kas tau pirks už tokią kainą…
Galvojau kažkada seniai, kiek laiko ištempsiu neprisiregistravusi facebook’ę? Ir tas laikas dabar baigėsi, bet kas iš to – vis tiek nemėgstu aš tokių tinklų. Matyt, esu asociali, nors jau susiradau dalį draugų. Vis tiek nelabai suprantu, kam tam tinklui reikia sudaryti tokį baisų įspūdį, kad visi kažką veikia ir viskas nuolat juda ir tu esi tikras keistuolis, jei nesprendi milijono testų ar nežaidi žaidimų…
Ir viskas taip, lyg būčiau šiek tiek paėjusi į šalį ir stebėčiau šypsodamasi. Gal dėl to ir šypsausi tiek daug būdama viena.
Taip, aš apie “Twilight” sagą. Aš nebūčiau aš, jei nesusidomėčiau viskuo, kas susiję su vampyrais. Šita lengvos formos manija susirgau turbūt po to, kai pirmą kartą pamačiau “Interviu su vampyru“. Iki šiol manau, kad tai superinis filmas ir jei kas lieptų pasirinkti, kokiu mistiniu padaru man tapti, turbūt rinkčiausi naktinį gyvenimą. Daugiau »
Prisipažinsiu, man šiek tiek keista, kai žmonės nuolat važiuoja atostogauti ten pat. Jei turi galimybę išvažiuoti į kitą šalį, kam kiurksoti nuolat tame pačiame Turkijos kurorte? Europoje pakankamai daug šalių ir skirtingų jų vietovių, kad užtektų ilgam. Šįkart buvome Graikijoje, Chalkidikėje. Labai džiaugiuosi, kad išsirinkome vidurinį pusiasalį ir iki soties pasimėgavome jūra ir saule ramiuose paplūdimiuose. Daugiau »
…arba viščiukas, troškintas aluje. Kadangi jau oficialiai atostogauju, turiu laiko savo kulinariniams eksperimentams ir senų receptų atgaivinimui. Viščiukas aluje yra vienas pastarųjų. Mėsytė neapsakomai minkšta ir laaabai skaniai kvepia. Šioje vietoje drįsčiau paminėti faktą, kad nekenčiu alaus skonio ir kvapo, bet, nepaisant to, aluje troškintą vištą kertu taip, kad ausys linksta. Daugiau »
Man šiandien turėjo būti nedarbadienis, o 15 val. prapliupti baisūs lietūs su perkūnijomis, bet jau spėjau pabaigti vieną straipsnį ir parašiau pusę kito, susitvarkiau maketą ir dar neplyšo galva, o audra nusikėlė vakarui, būtent tam metui, kai vėl vešiu katiną į veterinariją (jau nebevemia, bet nieko ir neėda).
Ir dar labai labai laukiu atostogų, jau dvi savaites kasdien žiūriu orų prognozes ten, kur būsiu po 10-ies dienų, bet, aišku, tuo metu būtinai lis su perkūnijom, kaip turi lyti šiandien, bet vis tiek maudysiuosi net ir lyjant lietui ir valgysiu jūros blogybes ir važiuosiu pažiūrėti to, ką mačiau tik paveiksliukuose, ir gal net pavairuosiu pagaliau nelietuviškais keliais.
O dar galvoju, ar neišprotėsiu aš šią savaitę dirbdama nesveikais tempais ir labai labai laukdama atostogų, nors dirbti tokiais tempais visai nebūtina (kaip (nu)vertina, taip ir dirbu, nėra čia ko persistengti – nebe tie laikai), o atostogos vis tiek prasideda po keturių dienų, ir katinas pasveiks kada nors, nėra čia ko nerimauti, dar kelias gyvybes juk turi.
Gal gi jau pagaliau išsitarškėjau.
