2012-03-01
Šiandien lauke pagaliau užuodžiau pavasarį. Man, pavasario vaikui, tai labai mielas jausmas. Net nuėjom su vaiku į parduotuvę ir apsiprekinom pavasariniais rūbais :)
Keista, kad kasmet žiemą pradedu užmiršti, ką tai reiškia galėti išeit į lauką trumpomis rankovėmis. Žinau, kaip tai nerealu, bet atrodo kažkaip neįmanoma…
Dar savaitėlė – kita, šoksim abu į guminius batus ir eisim balų taškyt.
O dabar kabliuoju duoniukais gaivų tzatziki padažą ir pakuoju dovaną. Labai daug pavasario vaikų pažįstu. Mieli jie man visi, su vieversiais, kaip ir aš, gimę. Dar prieš savaitę galvojau, kad jau sena sena darausi, o vakar žiūrėjau į veidrodį ir supratau, kad nė velnio. Jauna ir graži vis dar :)
Geros nuotaikos visiems!
P.S. Ak, apsižiūrėjau ir pamačiau, kad pirmas Novum įrašas padarytas prieš lygiai 5 metus. Su gimtadieniu! :)
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 25
2012-02-03
Gruodį visi labai laukė žiemos, maldavo sniego, šaltuko ir visų kitų žiemos atributų. Aš buvau iš tų, kurie labai džiaugėsi pliusine temperatūra ir neapsnigtais keliais. Ir tyliai vyliausi, kad taip bus visą žiemą. Deja… tačiau dabar aš bent jau turiu teisę piktintis, o va visi tie išsiilgę žiemos – ne :) Daugiau »
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 345
2012-01-31
Ar jau sakiau, kad tiesiog negaliu atsižiūrėti “Travel” rodomos “Planet Food” laidos? Tiesiog tobula. Geriausia tai, kad kiek receptų iš jos bandžiau – viskas pavyksta idealiai (pvz., avienos troškinys). Gaila, kad Lietuva ne jūrų šalis – tiek nuostabių dalykų būtų galima iš jūrų gėrybių pagaminti… Bet laidoje apie Braziliją rodė ne tik krabus ir moliuskus, bet ir kalnuose gyvenančius jaučių augintojus. Ir merginą, kuri jiems gamina skanutėlį troškinį su jautiena ir ryžiais. Būtent dėl to jį ir praminiau “plovu” :) Troškinys gaivaus skonio ir toks, kad suvalgius nemažą porciją visada norisi įsidėti dar truputį.
4-5 porcijom reikės:
600 gr jautienos (po kelių bandymų supratau, kad kumpis tinka geriausiai)
Česnakų pastos – daug česnakų, sutrintų su druska ir pipirais
1 didelio svogūno
250 gr ilgagrūdžių ryžių (gaminau ir su basmati – tiko)
4 vidutinių pomidorų
3 paprikų – žalios, geltonos ir raudonos (bent jau žalia tai tikrai reikalinga, nes ji visai kitokio skonio)
Vandens
Į troškintuvą ar storasienį puodą (paprastame kyla rizika, kad prisvils) įpilkite aliejaus, suberkite smulkintus svogūnus. Tada įkrėskite bent porą arbatinių šaukštelių česnakų pastos. Dabar šiek tiek apie ją: apie pastą pirmą kartą išgirdau, kai rodė šį troškinį. Iš pradžių kaskart gamindavausi šviežią, bet po to čiupau kelias dideles galvas česnakų (nuluptų, žinoma), pora arbatinių šaukštelių druskos ir daug maltų pipirų, viską sutryniau blenderiu, sudėjau į stiklainiuką ir sėkmingai naudojau visiems patiekalams, kur reikia česnako, druskos ir pipirų. Įmeti pastos truputuką – ir daugiau nieko nereikia. Ji kepinama sėkmingai “ištirpsta”. Tiesa, vėliau pasta pažaliavo (česnakas, visgi), todėl kitą kartą dėsiu į ledukų formeles ir į šaldiklį. Nu nuostabus dalykas :)
Tai va, viską vos pakepinus, sumeskite kubeliais (apie 1 cm) pjaustytą mėsą ir viską troškinkite, kol susmulkinsite pomidorus ir paprikas. Sudėkite juos ir patroškinkite viską, kol mėsa pradės minkštėti (man užtrunka apie 20-30 min). Tada suberkite ryžius ir įpilkite vandens. Jo pilu maždaug 1,5 karto daugiau nei yra ryžių (kalbu apie tūrį, ne svorį). Viską troškinkite apie 20 minučių uždengtame puode, kol ryžiai išvirs ir troškinys taps tik vos vos drėgnas. Vėliau ryžiai vis tiek sugers visą skystį :)
Galbūt dauguma norės vietoj vandens pilti sultinio, bet nerekomenduoju to daryti. Jei prėska, geriau įberkite papildomai druskos ir pipirų. Bet šiaip prėska nebūna, skonis idealus :) Skanaus!
Kategorija: Kruopos ir daržovės, Mėsytė, Receptai | Komentarų: 33
2012-01-18
Kažkur yra bėda. Atrodo, esu pavargusi ir ką jau ką – bet užmigti turėčiau akimirksniu. Per naktį atsibundu milijoną kartų (8 iš karto dygstantys dantys yra menkas juokas) ir vis sunkiau darosi užmigti. Niekas netrukdo, bet… galvoje tiek minčių, kad miegui vietos nelieka. Jos apie viską – nuo to, ką rytoj gaminti valgyti iki užsienio politikos. Siaubas. Daugiau »
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 111
2011-12-30
…duoną kepsiu tik namuose. Nuo Kalėdų turiu su kuo, taigi nebereiks gaišti laiko minkant tešlą :)
…stengsiuosi būti kantresnė. Kantrybės ribas jau ir šiais metais perkėliau gerokai toliau, bet dar yra kur dirbti su savimi.
…įgyvendinsiu visas savo rankdarbių idėjas. Sąrašas ilgas.
…keliausiu. Kad ir po Lietuvą, bet pagaliau vėl. Negaliu aš namie nuolat :)
…labiau rūpinsiuos savimi. Nes supratau, kad rūpinuos vaiku, vyru, katinu, namais, o save pamirštu. Laikas prisiminti.
Tai štai. Dar niekad per visą savo gyvenimą nesu sau nieko pažadėjusi, kad nuo kitų metų darysiu. Tai va, pirmas kartas yra šitas ir, tikiuosi, pavyks savęs nenuvilti.
…ir niekada nebeatsakysiu į klausimą “ką tau padovanoti”. Šie metai paskutiniai :) Geriausiu atveju sudarysiu sąrašą :P
Su šventėm! Ir nenuvilkite ir jūs savęs kitąmet :)
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 112
2011-11-05
Pati savimi stebiuosi, kiek daug knygų sugebėjau perskaityti net ir 9 mėnesius lakstydama paskui mažių. Per užvakar ir vakar suskaičiau “Kolekcionierių” – kažkodėl paliko įspūdį man šita knyga. Negaliu pasakyti, kad patiko, bet ji tokia, po kurios sunku pradėti skaityti kitą knygą. Nes vis dar mąstai apie tai, ką perskaitei. Iškart pagalvojau, kad geras psichologinis siaubo filmas būtų, bet, aišku, toks jau yra.
O prieš tai skaičiau R. Flicko “Šiaurės Sachara”. Po to, kai perskaičiau, man pasakė, kad skolinsis, nes ji neva labai jau gera. O pati įsigijau, nes iš buvusio šefo kadaise išgirdau “Kas tas Flickas? Skaitau jo knygą, laaaabai gera”. Na, nežinau. Kad labai gera, tai tikrai negalėčiau teigti. Visgi rašė mokslo žmogus, o, mano nuomone, tai tokie žmonės tegu galvoje užgimusią istoriją išdėsto kokiam nors rašto žmogui ir tas tegu ją užrašo. Nes stilius tai baisus. Vietomis – prastai parašytas romanas, vietomis – istorijos vadovėlis. Bet knyga, net ir nebūdama gera, visgi yra įdomi. Dabar jaučiu bent kažkiek žinanti apie paskutines prūsų dieneles. Netgi pasigūglinau apie tai, kaip lietuviai paminklus Klaipėdoje griovė. Ir dar tokius gražius. Galėtų ir atstatyti, vietoj kažkokio tai “Žvejo” :) Ir šiaip, gauti istorinių žinių skaitant grožinę literatūrą man patinka.
Dar prieš tai buvau užsikabinusi ant knygų Rytų tematika. Lentynoje rikiuojasi “Dvidešimtoji žmona”, “Šešėlių princesė” (nu ne literatūra, o košmaras), “Šilko kelio karalienė” (ai, visai nieko), “Gėlių kraujas” (rekomenduoju), “Tūkstantis saulių skraisčių” (labai labai rekomenduoju), “Stambulo pavainikė” (šiaip sau), “Tūkstančio ir vienos nakties šalyje: kelionė pas Maroko pasakotojus” (rekomenduoju). Galų gale išsitraukiau dar studijų metais skaitytą Karen Armstrong “Islamas. Trumpa istorija” ir viską apibendrinau. Ir susimąsčiau, kodėl man, visiškai netikinčiai, taip įdomu religijos. Iš visų paskaitų įdomiausios buvo laisvai pasirinktos doc. dr. K. Dubniko “Religijų istorija” (ar kažkaip panašiai). Paskui supratau, kad turbūt ir yra įdomu todėl, kad netikiu :)
Į tarpus perskaitytos ir Frank Cottrell Boyce “Milijonai” (nesužavėjo), ir Herbjorg Wassmo “Šimto metų istorija” (ar yra dar geresnių rašytojų?) ir netgi David Kirkpatrick “Facebook efektas” – ar tokį šlamštą galima vadinti knyga? Žinau, kad tai ne grožinė literatūra, bet net mokykliniai istorijos vadovėliai įdomiau būna parašyti. Ir dar kelios, kurių jau net neprisimenu. O vakare garsiai skaitau pasakas. Jau įveiktos dvi pasakų knygos (gaila, prastos), K. Majerio Pušio “Tepė Tepė arba stebuklų metas” ir dabar įpusėta A. Lindgren “Mijo, mano Mijo”. Žodžiu, ketinu dar kartą perskaityti visas mėgiamiausias vaikystės knygas. Troliai mumiai ir Mere Popins, ruoškitės!
Taigi, kaip gyvenant iš pradžių tarp pampersų ir maitinimų, po to mankštose ir košės nuo sienų valyme, tada lakstymo iš paskos, kad neprasiskeltų galvos, o dabar lakstymo iš paskos, kad ko nors nesugadintų – tai rezultatas visai neblogas :) Kol nepradėjo nepasiremdamas vaikščioti (nors kėslų jau yra) ir kuičiasi po tėčio stalu, galiu netgi truputį atsipūsti ir vienu ypu parašyt įrašą apie knygas :)
Kategorija: Knygos | Komentarų: 14
2011-10-09
Po KT sprendimo pasidarė madinga diskutuoti, kas yra šeima. Atsiprašau, bet iš kur dar atsiranda tokių tundrų, kurie teigia, kad šeima yra tik santuokoje gyvenantys vyras ir moteris su vaikais?
Santuoka man yra tiesiog tradicija. Iš esmės, niekam nereikalinga, nebent dėl šventės, dėl oficialaus įsipareigojimo rūpintis vienas kitu, kai kuriais atvejais dėl patogumo, bet čia jau biurokratija. Kitais atvejais – religiniai motyvai, sakramentas ir visa kita. Bet negi šeimą gali apibrėžti religija arba biurokratai? Absurdas. Taip pat ne Seimui spręsti, kas yra šeima. Čia kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, kas jam yra šeima – galbūt tėvai, galbūt seneliai, o gal tikroji šeima jam yra draugai arba tolimi giminės, nes su artimais jis nesijaučia nei saugus, nei mylimas.
Ir kai pamatau TV laidoj akis išpūtusį M. Adomėną, kuris aiškina, kad šeima negali būti tarp tos pačios lyties asmenų, kad tiesiog kartu gyvenantys žmonės yra tiesiog sugyventiniai, tai norėčiau jam ant galvos kibirą šalto vandens išlieti. Žinot, taip vištoms daro, kad norą perėt iš galvos išmuštų :) Tik kad vištos motiniški instinktai gerokai tauresni už daugelio seimūnų pezalus.
Dar sugalvokit įstatymuose apibrėžt, kas yra laimė arba meilė. Ir iš vis, prieš aiškinant visuomenei moralės normas, pirmiausia Seimo nariams reikėtų jas pasitikrinti patiems.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 18
2011-10-08
Pagalvojau, kad neturėtų būti smagu nuolat girdėti draudimus.
Lįst į katino dėžę? Negalima.
Išlaistyt katinui padėtą vandenį? Negalima.
Traukt už laido žemyn besikraunantį telefoną/fotiką? Negalima.
Valgyt popierines servetėles/laikraščius/žurnalus/kartonines pakuotes? Negalima.
Muštis? Negalima.
Net užpult miegančio katino negalima…
Bet jeigu vaikas suprastų, kiek daug jam yra GALIMA… Galima atsiremti į veikiančios orkaitės dureles. Galima traukt lauk iš lentynų knygas ir dėžes. Galima numest visus drabužius nuo sofos ar kėdžių. Galima griaužti tūbeles aštriais kampais. Galima ant žemės išmestą sausainį ar duoną ramiai valgyt toliau. Galima dar pusvalandį neiti miegoti. Vonioje galima taškytis kiek širdis geidžia.
Viskas, kas lengvai sutvarkoma, pataisoma ar nuo ko atsiranda tik lengvi susižalojimai (nemaloniai nukaitę delniukai, lengvai įbrėžtos dantenos, šiek tiek laisvesni viduriai), viskas galima. O visa kita – paslėpta, užkelta, užrakinta ir kitaip užmaskuota, kad širdelės neskaudėtų. Kad nebūtų per daug to “negalima”…
Dabar tai lengva – negalima imti žirklių, nes gali susižeisti. Ir viskas aišku. O kaip su paaugliu? Baisu jau dabar.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 35
