2013-02-02
Skaitant neapleido jausmas, kad kažkas negerai su laiku. Aš gi buvau susigalvojusi, kad knyga yra naujut naujutėlė, todėl man kliuvo kai kurie žodžiai ar įvykių aprašymas (per daug artimi II PK įvykiai). Ogi pasirodo, “Tarnaitės pasakojimas” parašytas 1985 metais… ir išverstas tik dabar. Komentarų čia turbūt ir nereikia.
Margaret Atwood “Tarnaitės pasakojimas”
Įspūdis. Retai tą darau, bet šįkart prieš imdamasi knygos permečiau akimis kelis atsiliepimus. Pradėjau nusiteikusi perskaityti kažką tokio “WOW!”. Įpusėjus supratau, kad to laukto “WOW!” nebus. Pabaigus knygą tuos pačius kelis atsiliepimus ne permečiau, bet perskaičiau atidžiai. Pasirodo, kad ne man vienai šį knyga paliko keistą įspūdį. Tokį, kad negalvoti negali, bet suvirškinti irgi neišeina.
Panašumai. Ateities visuomenėje moterys neturi jokių teisių. Joms uždraustas bet koks mokslas įskaitant skaitymą ir skaičiavimą, uždraustos draugystės, bet kokios pramogos, netgi kalbėtis normaliai negalima. Jų plaukus dengia kykai, kūnus – uždaros suknelės. Jokių basučių net karščiausiomis vasaros dienomis. Žvilgsnį riboja sparneliai, pritvirtinti prie galvos. Tiesa, ne visos moterys turi taikytis su tokiais apribojimais. Pirmą kartą susituokusių Vadų Žmonos gali nueiti viena pas kitą arbatėlės, o Mortos – namų šeimininkės, triūsia virtuvėje. Baisiausia yra būti Tarnaite. Tokiu atveju negali nieko, tik kas kažkiek laiko būti tratinamai Vado, kuriam esi išnuomota ir bandyti susilaukti nuo jo vaiko. Nes gimstamumas (tiesa, tik euripidų) yra tragiškas. Visi aprašyti moterų teisių suvaržymai man vienur ar kitur jau girdėti: lavinimosi draudimas musulmoniškose šalyse, kykai ir uždari drabužiai vienuolynuose, jokių pramogų nebuvimas – mormonų judėjime. Žodžiu, kai pagalvoji, tai nieko čia naujo. Tik labai koncentruota.
Pasakojimas. Kas man nepatiko, tai pasakojimo stilius. Dar niekada nemačiau tokio sauso pasakojimo pirmu asmeniu. Knygos pabaiga paaiškina tokį pasakojimo stilių, bet aš vis tiek likau nepatenkinta. Man trūksta informacijos. Žinoma, smagu, kai autorius palieka erdvės fantazijai ir kutena smegenis neatsakydamas į klausimus, bet “Tarnaitės pasakojime” man šito buvo per daug. Po tokios knygos lieka ne kirbėjimas galvoj, o tiesiog skylė. Todėl kuo greičiau imsiuosi naujos knygos, kad ją kažkuo užpildyčiau.
Vertinu 7/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 3
2013-02-02
Pradėjusi skaityti knygą supratau, kad esu mačiusi filmą. Bent kartą apsidžiaugiau, kad absoliučiai nieko iš jo neprisimenu. Matyt, didelio įspūdžio nepaliko. Knyga irgi, bet paskaitinėti apie dešifravimą II PK metu buvo įdomu.
Robert Harris “Enigma”
Enigma. Tai buvo II PK metu vokiečių naudojama šifravimo mašinėlė. Genėtinai paprastai veikianti, bet labai veiksminga. Tai štai apie šią mašinėlę visas veiksmas ir sukasi. Kaip iššifruoti ja atspausdintus pranešimus nežinant nustatymų? Kriptoanalitikas Tomas visa galva pasinėręs į kriptogramų analizę ir špargalių (man būtų artimesnis žodis špargalkė) paieškas. Žinoma, problemos darbe nebūtų tokios didelės, jeigu neįsipainiotų moteris…
Klerė. Buvusi Tomo mylimoji ir keistas personažas – šiek tiek erzina, šiek tiek patinka. Susikūriau mintyse labai aiškų jos paveikslą. Gal dėl to, kad knygoje buvo išsamiai aprašytas jos sukeliamas įspūdis? Šiuo atveju džiaugiausi, kad neprisiminiau filmo, nes iki pat knygos pabaigos nesupratau jos vaidmens.
Įdomybės. Nežinau, kiek tiesos yra šifravimo ir dešifravimo procesų aprašyme, bet labai noriu, kad čia jos būtų daug. Nes man buvo taip įdomu skaityti tas “darbines” vietas, kad pati knygos esmė bei meilės istorija liko antram plane. Apie enigmas, apie kriptogramas skaitančias “bombas”, apie šaukinius ir tai, kad užšifruota orų prognozė gali sugriauti visą vokiečių įdirbį. Galbūt ir manyje yra pasislėpusi mažytė matematikė :D
Vertinu 7/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 5
2013-01-31
Pabaigus antrą knygą kurį laiką svarsčiau, ar imtis trečios. Bet kvaila perskaityti tik dvi knygas iš trijų. Taigi greituoju būdu suskaičiau vokiškai ir trečią dalį. Apibūdinti galiu vienu žodžiu – nuobodu. Nors autorė bandė iš knygos padaryti pornografinį trilerį, jai kažkaip nepavyko. Scenos tokios nerealios, kad sukelia juoką, o ne įtampą.
E L James “Fifty Shades Freed” (arba vokiškai “Shades of Grey – Befreite Lust”)
Ana. Jau iš pradžių ji man pasirodė vištelė, bet kuo toliau, tuo baisiau. Mergina ištekėjo ir darėsi vis durnesnė ir durnesnė. Rašytoja jos nenorėjo tokios pavaizduoti, bent jau man taip atrodo, bet kažkaip… Nežinau, gal čia amerikietiškos moters idealas: puikiai virti, priimti kvailus sprendimus, būti nimfomanei, pasisakyti už ginklus ir nesugebėti pasirūpinti kontracepcija? Nepaisant menko protelio, jos kompleksuotas supervyras labai ją myli.
Problemos. Kas antrame skyriuje vis naujos problemos. Problemos dėl sekso, problemos dėl Kristiano buvusios dominantės, problemos dėl jo vaikystės, problemos dėl Anos buvusio šefo. O kai jau nebėra kur, tai Anos įtėvį autorė paguldo į ligoninę, o pačią padaro netikėtai nėščią (anoks čia netikėtumas su tokiu proteliu).
Saldybė. O visur, kur nėra problemų, tai vis kartojasi meilės prisipažinimai, gailesčio protrūkiai ir kiti šleikštūs dalykėliai. Na, jie gal nebūtų šleikštūs, jei nesikartotų šitaip neįtikėtinai dažnai… Sekso rašytoja irgi nepamiršo, bet šitoje knygoje jo gerokai mažiau. Žodžiu, trečiąją dalį išdidžiai įšventinu į svajonių romanų, kurių negaliu pakęsti, gretas. Galėjo autorė paimti pirmų dviejų knygų medžiagą ir sukišti ją į vieną. Va tada ir kaina būtų tinkama, ir apimtis :)
Vertinu 3/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 294
2013-01-29
Labai nemėgstu, kai žmonės ant manęs parduotuvėje kosėja. Neprisidengę, net seilės tykšta. Juk taip nesunku kilstelėti ranką prie burnos.
Dar nepatinka, kai ateina į darbą sirgdami, tipo, “didvyriai”. Anoks čia didvyriškumas kolegas užkrėsti.
Kiti gi su temperatūrom, kosėdami ir mirdami eina į kiną, teatrą, parduotuvę. Mus kadaise toks su protu susipykęs vyriškis užkrėtė Druskininkuose.
Dar yra gudruolių, kurie nesupranta, kad sergant užkrečiama liga ir atėjus į polikliniką, reikėtų užsidėti kaukę. Juk ten yra ir nesergančių žmonių. O tie, kurie serga, nenori dar vieno brudo.
Tėveliai gi pateisina vaikus, kurie kosėja ant visų nesivaržydami. Jei per mažas prisidengti, nesunku juk uždengti jam burną patiems. Kiti slapta veda sergančius į darželį.
O labiausiai tai nemėgstu savęs, nes, eidama į polikliniką su kauke ant burnos, vis dar jaučiuosi kaip paskutinė idiotė. Nes manančių taip, kaip aš, yra mažuma.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 29
2013-01-29
Perskaičius pirmąją knygą supratau, kad kitų dalių greičiausiai nepirksiu. Tada pasielgiau labai labai negražiai ir perskaičiau dar kitas dvi knygas… piratines. Tiesa, vokiškai. Ir džiaugiuosi kalbos pasirinkimu, nes vokiškai dar galiu įjungti greitąjį skaitymą, o angliškai būtų sunku.
E L James “Fifty Shades Darker” (arba vokiškai “Shades of Grey – Gefahrliche Liebe”)
Seksas. Kadangi antra knyga yra lygiai tokia pat pornografija, kaip ir pirmoji, sekso čia buvo daug. Gal jau net ir per daug. Tiesą sakant, tiek daug, kad pasidarė labai nuobodu. Gal, jei būčiau knygas skaičiusi ne viena po kitos, būtų įdomiau, o dabar kažkur nuo pusės knygos užkamavo nuobodulys.
Siužetas. Ar porno filme ieškot siužeto? Ne. Neieškokit ir čia. Nerasit. Visa knyga apima tik kelias savaites veikėjų gyvenimo, taigi viskas yra beprotiškai ištęsta. Ir pradeda kartotis. “Aš tave myliu, o aš tave irgi, nepalik manęs, nepaliksiu, nevartyk akių, nekramtyk lūpos, tuoj tave prilupsiu ir bla bla bla”.
Naujiena. Pasipiršimas. Romantiška pornografija :)
Vertinu 7/10
P.S. Knygas lyginu su panašaus stiliaus knygomis. Jeigu šią palyginčiau su kitomis knygomis, būtų 0/10. Bet manau, kad negalima gretinti detektyvo su istorine knyga ir erotikos su vaikų literatūra.
Kategorija: Knygos | Komentarų: 5
2013-01-28
Raudona. Skani. Sodri. Soti. Kam reikia – aštri. Superinė sriuba – troškinys. Panašią kadaise valgydavau su kolegomis “Submarine”, ji būdavo aštri ir dar užkepta tešla. Aštrumo aš nemėgstu, o ar užkepti sriubą tešla – jau jūsų reikalas. Jeigu norite, tai siūlau išvirtą sriubą porcijomis išpilstyti į užkepėlių formas ir uždengti atšildyta sluoksniuota mieline (arba bemiele) tešla. Na, ta, iš parduotuvės. Prieš kišdami į orkaitę aptepkite kiaušinio plakiniu. Bet čia tik rekomendacijos – pati taip nedarau. Sriubą valgom kaip pagrindinį patiekalą. Vyras kartais paklausia “tai ką – tik sriuba?”, o aš primenu, kad mėsos čia tiek, kad kiekvienoj porcijoj yra po gerą kotletą.
Dideliausiam puodui sriubos reikės (mažo gaminti tiesiog neapsimoka, bet galite viską dalinti per pusę):
500 gr jautienos faršo
Didelės skardinės konservuotų smulkintų pomidorų
2 mažų skardinių (didelėse nemačiau) raudonųjų pupelių (tinka ir margos arba maišykit su baltom per pusę)
Didelės raudonos paprikos
Didelio svogūno
Raudonosios paprikos miltelių
Šaukšto pomidorų pastos
Druskos, pipirų
Verdančio vandens arba sultinio
Pagal poreikį – aitriosios paprikos
Susmulkinkite svogūną, pakepkite jį šlakelyje aliejaus. Suberkite faršą, pakepinkite. Tada sumeskite nedideliais kubeliais pjaustytą papriką ir kepkite, kol suminkštės. Dabar siūlau keptuvės turinį perpilti į didelį puodą. Eilė skardinių turiniui – sumeskite vidun visas pupeles (be skysčio) bei pomidorus. Berkite druskos ir pipirų. Jeigu norite aštriai, dabar pats laikas aitriajai paprikai. Viską trumpai troškinkite ir užpilkite verdančiu vandeniu (arba sultiniu, bet aš dažniausiai pilu vandenį). Neklauskite, kiek jo reikia. Pilkite iš akies, pagal skonį. Galite iš vis nepilti, jei norite troškinio, o ne sriubos. Mano sriuba būna tokia apytirštė. Vėl viską gerai išmaišykite ir berkite raudonosios paprikos miltelius. Vėlgi iš akies… aš greičiausiai dedu arbatinį šaukštelį su dideliu kaupu. Tada viską maišykite, maišykite… ir stebėkite, kaip atsiranda nuostabi raudona spalva. Dabar dar įdėkite šaukštą pomidorų pastos, kad sriuba sutirštėtų, pasidarytų dar labiau pomidorinė ir dar raudonesnė. Virkite ant nedidelės temperatūros apie 15 min. Palikite truputį pastovėti, kad prisirptų arba dorokite iškart. Puikiai sueina kitą dieną. Skanaus!
P.S. Atsiprašau už šlykščią nuotrauką :( Šita sena, o nufotografuoti iš naujo vis pamirštu.
Kategorija: Receptai, Sriubos | Komentarų: 639
2013-01-14
Pradėsiu paburnojimu. Nesuprantu žmonių, kurie vadina šitą knygą banalia, lėkšta, nuobodžia, nieko nepasakančia ir t.t. Aš jiems visiems užduočiau klausimą: brangieji, ko gi tikitės skaitydami erotinį (pornografinį) romaną? Intelektualių diskusijų? Atsakymų į klausimus apie gyvenimo prasmę? Filosofijų? Romantiškos meilės istorijos su (ne)laiminga pabaiga? A? Aš, skaitydama erotinį romaną, tikiuosi, kad jame bus daug sekso ir truputėlis siužeto.
Įsivaizduoju vyriškį ar moteriškę, ką tik pasižiūrėjusius pornografinį filmą ir besipiktinančius, kad čia buvo vien seksas! Jokios prasmės! Banalu! Haaaaahaahaaa! Nejuokinkit :) Visiems pasipiktinusiems kritikams, kurie slapčia skaitydami dūsavo, linkiu eiti ir gerai… na, suprantat. Atsipalaiduosit truputį. Knyga kaip knyga. Savo žanre iš iki šiol mano skaitytų visai ne be reikalo iš manęs gauna 10/10 balų.
Kodėl ji tapo tokia populiari, čia jau kitas klausimas. Populiaru daug lėkštų dalykų – pupytės, beskonis alus, komedijos su perdimu ir griuvinėjimais. Taip pat ir erotinės knygos be didelio turinio. Tuos dalykus paprasta priimti ir suprasti, nereikia galvoti. Vieni minta vien lengvu turiniu, kitiems jo norisi kartais. Štai ir aš atidėjau knygą apie II PK ir griebiau šitą. Smegenys prašėsi poilsio. Pailsėjo. Todėl aprašinėdami knygą, kuri niekada nepretenduos į jokias rimtas literatūrines premijas, žiūrėkite atlaidžiau.
E L James “Penkiasdešimt pilkų atspalvių”
Siužetas. Trumpas ir aiškus: universitetą baigianti studentė Ana netyčia susipažįsta su turtuoliu gražuoliu protinguoliu verslininku ponu Grėjimu (anoks ten ponas 27-erių metų), kuris ją įsispokso ir pasiūlo santykius, apibrėžtus sutartimi. Santykiai tokie įdomūs. Ir jų daug. Išduosiu, kad baigiasi viskas nelaimingai, bet, kadangi tai tik pirma trilogijos dalis, turbūt progų pasidžiaugti santykiais dar bus.
Sekso scenos. Jų daug. Jos sudaro bene pusę knygos, yra labai išsamios ir didžioji dalis su sado-mazo elementais. Nenuostabu, nes Kristianas Grėjus yra dominantas. Kas nežino tokio žodžio, eikit į Google arba skaitykite knygą. Matot? Dar netgi ir sužinoti šį tą galima, ne tik padūsauti.
Vertimas. Labai visi kimba prie lietuviško knygos vertimo. Neva turėtų būti “Penkiasdešimt Grėjaus atspalvių”. Negaliu nei sutikti, nei nesutikti. “Grėjaus atspalviai” skamba teisingai, bet kvailai, o “pilki atspalviai” skamba ne visai teisingai, bet gražiai. Visgi esu labiau linkusi prie pilkų. “Grey” reiškia pilką, vyruko akys pilkos, kostiumai pilki, pižaminės kelnės pilkos ir kaklaraištis, dažniausiai naudojamas žaidimams, irgi pilkas.
Trūkumėliai. Atmetus kelis nelogiškumus, kurie svarbūs realybėje, o ne romane, knygoje šiek tiek erzino per dažnai pasikartojantys dalykai, kaip Anos akių vartymas ar lūpų kramtymas. Bet nieko, atleistina. Bent jau siužetas nuoseklus :)
Vertinu 10/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 127
2013-01-12
Puikios tos Karin knygos, tik kažkaip pavadinimai dažnai su turiniu prasilenkia. Kaip “Gėdoje” nebuvo gėdos (greičiau kaip tik kaltė), taip čia kaltės irgi niekas nejautė. Na, bet juk ne pavadinimas svarbiausia.
Karin Alvtegen “Kaltė”
Trumpis. Knygutė šįkart labai trumpa, užteko tik vienam vakarui, t.y. kelioms valandoms. Puslapių 224, bet knyga kišeninio formato. Visgi rašytoja sugeba į juos sukišti visai netrumpą istoriją ir dar atskleisti visų savo veikėjų psichologinius portretus.
Veikėjai. Taigi yra vienas paniškos baimės kamuojamas bankrutuojantis nevykėlis, vyresnio amžiaus sėkmingas verslininkas ir psichopatė moteris, pavadinta velniu, kuri juos abu persekioja. Persekioja šiurpokai, pvz., atsiunčia nupjautą savo kojos pirštą. Tiesa, šįkart K. Alvtegen prašovė su policijos pareigūne – nuo pat šitos veikėjos atsiradimo knyga man iš detektyvo pavirto tiesiog paprasta istorija. Nors negalima sakyti “šįkart”, nes tai pirmoji Karin knyga. Ne išleista, o apskritai pirma istorija, kurią ji gyvenime parašė. Ir visi “Kaltėje” minimi panikos priepuoliai yra iš jos asmeninės patirties.
Psichai. Dar kartą galiu pagirti rašytojus sukurtus psichologinius veikėjų portretus. Nerandu jos tikrosios profesijos (nes “Kaltė” išleista jai jau būnant 33-ejų), bet pati sako, kad labai domisi psichologija. Tai jau tikrai.
Vertinu 9/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 33
