Margaret Atwood “Tarnaitės pasakojimas”

2013-02-02

Skaitant neapleido jausmas, kad kažkas negerai su laiku. Aš gi buvau susigalvojusi, kad knyga yra naujut naujutėlė, todėl man kliuvo kai kurie žodžiai ar įvykių aprašymas (per daug artimi II PK įvykiai). Ogi pasirodo, “Tarnaitės pasakojimas” parašytas 1985 metais… ir išverstas tik dabar. Komentarų čia turbūt ir nereikia.

Margaret Atwood “Tarnaitės pasakojimas”

Įspūdis. Retai tą darau, bet šįkart prieš imdamasi knygos permečiau akimis kelis atsiliepimus. Pradėjau nusiteikusi perskaityti kažką tokio “WOW!”. Įpusėjus supratau, kad to laukto “WOW!” nebus. Pabaigus knygą tuos pačius kelis atsiliepimus ne permečiau, bet perskaičiau atidžiai. Pasirodo, kad ne man vienai šį knyga paliko keistą įspūdį. Tokį, kad negalvoti negali, bet suvirškinti irgi neišeina.

Panašumai. Ateities visuomenėje moterys neturi jokių teisių. Joms uždraustas bet koks mokslas įskaitant skaitymą ir skaičiavimą, uždraustos draugystės, bet kokios pramogos, netgi kalbėtis normaliai negalima. Jų plaukus dengia kykai, kūnus – uždaros suknelės. Jokių basučių net karščiausiomis vasaros dienomis. Žvilgsnį riboja sparneliai, pritvirtinti prie galvos. Tiesa, ne visos moterys turi taikytis su tokiais apribojimais. Pirmą kartą susituokusių Vadų Žmonos gali nueiti viena pas kitą arbatėlės, o Mortos – namų šeimininkės, triūsia virtuvėje. Baisiausia yra būti Tarnaite. Tokiu atveju negali nieko, tik kas kažkiek laiko būti tratinamai Vado, kuriam esi išnuomota ir bandyti susilaukti nuo jo vaiko. Nes gimstamumas (tiesa, tik euripidų) yra tragiškas. Visi aprašyti moterų teisių suvaržymai man vienur ar kitur jau girdėti: lavinimosi draudimas musulmoniškose šalyse, kykai ir uždari drabužiai vienuolynuose, jokių pramogų nebuvimas – mormonų judėjime. Žodžiu, kai pagalvoji, tai nieko čia naujo. Tik labai koncentruota.

Pasakojimas. Kas man nepatiko, tai pasakojimo stilius. Dar niekada nemačiau tokio sauso pasakojimo pirmu asmeniu. Knygos pabaiga paaiškina tokį pasakojimo stilių, bet aš vis tiek likau nepatenkinta. Man trūksta informacijos. Žinoma, smagu, kai autorius palieka erdvės fantazijai ir kutena smegenis neatsakydamas į klausimus, bet “Tarnaitės pasakojime” man šito buvo per daug. Po tokios knygos lieka ne kirbėjimas galvoj, o tiesiog skylė. Todėl kuo greičiau imsiuosi naujos knygos, kad ją kažkuo užpildyčiau.

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 3