Knygoms laiko visada yra

2011-11-05

Pati savimi stebiuosi, kiek daug knygų sugebėjau perskaityti net ir 9 mėnesius lakstydama paskui mažių. Per užvakar ir vakar suskaičiau “Kolekcionierių” – kažkodėl paliko įspūdį man šita knyga. Negaliu pasakyti, kad patiko, bet ji tokia, po kurios sunku pradėti skaityti kitą knygą. Nes vis dar mąstai apie tai, ką perskaitei. Iškart pagalvojau, kad geras psichologinis siaubo filmas būtų, bet, aišku, toks jau yra.

O prieš tai skaičiau R. Flicko “Šiaurės Sachara”. Po to, kai perskaičiau, man pasakė, kad skolinsis, nes ji neva labai jau gera. O pati įsigijau, nes iš buvusio šefo kadaise išgirdau “Kas tas Flickas? Skaitau jo knygą, laaaabai gera”. Na, nežinau. Kad labai gera, tai tikrai negalėčiau teigti. Visgi rašė mokslo žmogus, o, mano nuomone, tai tokie žmonės tegu galvoje užgimusią istoriją išdėsto kokiam nors rašto žmogui ir tas tegu ją užrašo. Nes stilius tai baisus. Vietomis – prastai parašytas romanas, vietomis – istorijos vadovėlis. Bet knyga, net ir nebūdama gera, visgi yra įdomi. Dabar jaučiu bent kažkiek žinanti apie paskutines prūsų dieneles. Netgi pasigūglinau apie tai, kaip lietuviai paminklus Klaipėdoje griovė. Ir dar tokius gražius. Galėtų ir atstatyti, vietoj kažkokio tai “Žvejo” :) Ir šiaip, gauti istorinių žinių skaitant grožinę literatūrą man patinka.

Dar prieš tai buvau užsikabinusi ant knygų Rytų tematika. Lentynoje rikiuojasi “Dvidešimtoji žmona”, “Šešėlių princesė” (nu ne literatūra, o košmaras), “Šilko kelio karalienė” (ai, visai nieko), “Gėlių kraujas” (rekomenduoju), “Tūkstantis saulių skraisčių” (labai labai rekomenduoju), “Stambulo pavainikė” (šiaip sau), “Tūkstančio ir vienos nakties šalyje: kelionė pas Maroko pasakotojus” (rekomenduoju). Galų gale išsitraukiau dar studijų metais skaitytą Karen Armstrong “Islamas. Trumpa istorija” ir viską apibendrinau. Ir susimąsčiau, kodėl man, visiškai netikinčiai, taip įdomu religijos. Iš visų paskaitų įdomiausios buvo laisvai pasirinktos doc. dr. K. Dubniko “Religijų istorija” (ar kažkaip panašiai). Paskui supratau, kad turbūt ir yra įdomu todėl, kad netikiu :)

Į tarpus perskaitytos ir Frank Cottrell Boyce “Milijonai” (nesužavėjo), ir Herbjorg Wassmo “Šimto metų istorija” (ar yra dar geresnių rašytojų?) ir netgi David Kirkpatrick “Facebook efektas” – ar tokį šlamštą galima vadinti knyga? Žinau, kad tai ne grožinė literatūra, bet net mokykliniai istorijos vadovėliai įdomiau būna parašyti. Ir dar kelios, kurių jau net neprisimenu. O vakare garsiai skaitau pasakas. Jau įveiktos dvi pasakų knygos (gaila, prastos), K. Majerio Pušio “Tepė Tepė arba stebuklų metas” ir dabar įpusėta A. Lindgren “Mijo, mano Mijo”. Žodžiu, ketinu dar kartą perskaityti visas mėgiamiausias vaikystės knygas. Troliai mumiai ir Mere Popins, ruoškitės!

Taigi, kaip gyvenant iš pradžių tarp pampersų ir maitinimų, po to mankštose ir košės nuo sienų valyme, tada lakstymo iš paskos, kad neprasiskeltų galvos, o dabar lakstymo iš paskos, kad ko nors nesugadintų – tai rezultatas visai neblogas :) Kol nepradėjo nepasiremdamas vaikščioti (nors kėslų jau yra) ir kuičiasi po tėčio stalu, galiu netgi truputį atsipūsti ir vienu ypu parašyt įrašą apie knygas :)

Kategorija: Knygos | Komentarų: 8

Adis

2011-11-06 23:06

“Paskui supratau, kad turbūt ir yra įdomu todėl, kad netikiu :)”

Same here :)

“O vakare garsiai skaitau pasakas. Jau įveiktos dvi pasakų knygos (gaila, prastos)”

Skaityk Hobitą ;)

Laura

2011-11-06 23:53

“Žiedų valdovą” tai sunkiai įveikiau, ypač 3-ią dalį. Bet šita, kaip pirmoji, galbūt įdomesnė… Pabandysiu :)

Alba

2011-11-07 18:43

„Šiaurės Sacharos“ siužetas įdomus, bet rašymo maniera, stilius tai atgrasūs — tikras vadovėlis.
H. Wassmo nuostabi, išskyrus „Bėgimą nuo Franko“ ir „Stiklinę pieno“. Naujausios knygos dar neturiu.

Laura

2011-11-07 18:59

“Stiklinė pieno” tai man patiko, o dėl “Bėgimo nuo Franko” sutinku. Nesupratau aš tos knygos :)

vonioje

2011-11-07 20:27

ooo, Dubnikas :))

Laura

2011-11-07 21:15

Tik iš tų paskaitų jį ir pažįstu (visgi ne tas fakultetas), bet pasirodė super dėstytojas :)

vonioje

2011-11-07 22:36

o aš kaip tik iš to fakulteto, tai… gerai, įdomiai dėsto, bet į dekanatą eidavau, kai jo nebuvo :))

Jolanta

2011-11-24 12:06

Man “Šiaures Sachara” labai patiko, nes priminė Zudermano romanus. Aš netgi apsidžiaugiau, kad ten yra šiek tiek istorinių etninių užuominų, nes kitaip tai romanas būtų eilinis ir saldus šeimos epas. Tačiau tai kiekvieno skonio reikalas. Aš, pvz. negaliu skaityti Irvingo, nors tu ką :))