Būna dienų, kai viskas nervina. Kolegos barbenimas pirštais į stalą, nors jis tai daro labai tyliai (atrodo, jau seniai pripratau), kito kolegos krizenimas iš kvailos nuotraukos, lėtas internetas (o ką, darbe jis visuomet toks), neįdomus beveik nepradėtas straipsnis… Daugiau »
Nesvarbu man, kad Valentino diena sukomercinta, o parduotuvėse maisto produktai slepiasi už pūkuotų širdelės formos pagalvėlių. Nesvarbu, kad vitrinos jau kelias savaites apkarstytos popierinėmis širdelėmis. Nesvarbūs pareiškimai “ai, anokia čia šventė, geriau vasario 16-ąją švęstume”. Daugiau »
Pozityvus mastymas pakelia nuotaiką. Tuo įsitikinau po trijų dienų besitęsusios surūgusios nuotaikos. Kai vakar nebebuvo juokingi net kvailiojantys bendradarbiai, jaučiau artėjančią nesėkmių laviną ir puolantį virusą, nusprendžiau galvoti kitaip. Ir žinot ką? Padėjo. Tiesiog pabandžiau visas nesėkmes “įpaišyti” į standartą “Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą”. Daugiau »
Ar stebėjote save kada nors iš šono? Atrodo, neįmanoma. Nebent kas nors slapta nufilmuotų ar staiga sugebėtumėte būti dviejuose asmenyse iškart. Tačiau pabandyti juk galima. Tereikia atgaivinti prisiminimus. Nevertinti, nekomentuoti, neteisinti savo elgesio ir susidaryti apie save tik bendrą įspūdį. Daugiau »
Žodžių junginiai “mano brolis” ar “mano sesuo” man svetimi. Todėl, kad esu vienturtė. Skaitau H. Murakami knygą “Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“, kurios herojus taip pat yra vienturtis ir dėl to vaikystėje kompleksavo. Pagalvojau apie save. Ar būtų kas nors kitaip, jei turėčiau sesę ar brolį? Daugiau »
Lietuvoje pašto paslaugos niekada nebuvo itin kokybiškos. Tačiau dar prisimenu, kaip vieną dieną išsiųsdavau laišką, o kitą jį jau laikydavo žmogus kitame Lietuvos gale. Dabar toks laiškas keliauja apie 5 dienas. Daugiau »
Pakelkite rankas tie, kurie kine žiūrėdami filmą valgo “popkornus”. Deja, rankų matyti negaliu, bet, spėju, yra ne viena. O štai aš nemėgstu. Kažkaip nepasidaviau šiam masiniam įpročiui. Ne dėl to, kad spraginti kukurūzai brangūs ar neskanūs – tiesiog kine aš žiūriu filmą, o ne valgau. Be to, nubarstytos kukurūzais grindys po seanso man atrodo šlykščiai. Daugiau »
Negaliu nepakomentuoti kolegų pokalbio viešai. O tema – mūsų “special skills”, t.y. ypatingi įgūdžiai. Tai, ką mes mokame geriausiai – įvairūs naudingi ir nenaudingi dalykėliai, fizinės galimybės. Žinoma, pasaulyje visada gali atsirasti geresnių, todėl apsiribojome tik draugų ratu. Daugiau »
