Reikės:
450-500 gramų makaronų (teoriškai reikia ziti, aš imu bet kokius panašius vamzdelius, bet turbūt galima ir kokius spiralinius. Kas nesusigaudo makaronuose – sąrašas.)
450-500 gramų kiaulienos-jautienos faršo
1 svogūno
2 skiltelių česnako
Puslitrio pomidorų padažo (aš dedu didelę skardinę pomidorų savo sultyse ir šiek tiek kečupo – taip skaniau)
250 ml vištienos sultinio (žodžiu, stiklinė)
Vieno ar daugiau mocarelos sūrio
Puoduko sutarkuoto parmezano, pvz., “Džiugo”
Po šaukščiuką raudonėlio, baziliko arba itališkų žolelių mišinio

Į didelę keptuvę sumeskite smulkiai pjaustytą svogūną ir dar smulkiau pjaustytą česnaką, taip pat faršą. Kepinkite, kol faršas pradės ruduoti. Supilkite vištienos sultinį, prieskonius ir viską, ką pasiruošėte pomidorinio – padažo, kečupo ir pomidorų savo sultyse, galima dar dėti pomidorų tyrės ar kažko panašaus. Svarbiausia, nedėkite pigiausio lietuviško padažo, nes su juo tikrai viską sugadinsite. Gerai išmaišykite ir palikite paburbuliuoti dešimčiai minučių. Tuo metu pačiame didžiausiame puode išvirkite makaronus.

Nupylę makaronus (geriausia per rėti, nepalikite juose vandens), supilkite į juos visą padažą ir sumaišykite. Tada į kepimo skardą dėkite pusę makaronų, ant jų paplėšykite mocarelos ir suberkite pusę tarkuoto parmezano. Supilkite likusius makaronus ir pakartokite procedūrą su sūriu. Įkaitinkite orkaitę iki 270 laipsnių ir kepkite apie 20 minučių. Kiekis nemažas – apie 6 porcijos, bet net ir pastovėję tie makaronai labai skanūs.

Pliusai: daug ir pigu
Minusas: daug indų plauti, bet čia gal kaip kas “prasisuka” :)

4 porcijoms reikės:

16 storo vamzdelio formos makaronų – cannelloni. Standartinėse dėžutėse jų būna daugiau, jei gerai pamenu, 24.
Apie 100 gramų kumpio. Tiesą sakant, tiksliai neprisimenu kiek. Bet parduotuvėje imu mažiausią įmanomą gabaliuką. Beje, kumpis turėtų būti kietesnis.
Dviejų skardinių (po 400 gr) smulkintų savo sultyse konservuotų pomidorų
200 gr mocarelos
400 gr rikotos
Kelių saujų tarkuoto kietesnio sūrio
Svogūno
Kelių skiltelių česnako
Šviežio baziliko
Žalumynų, kuriuos mėgstate. Man tinka laiškinis česnakas, petražolės, pipirnės.

Svogūno galvą supjaustykite žiedeliais arba susmulkinkite, supjaustykite česnaką. Aš per daug nesmulkinu, nes šie dalykai keliauja į padažą, o ne į įdarą. Nuskabykite bazilikų lapelius, o kotelius susmulkinkite. Svogūną, česnaką ir kotelius pakepinkite didesnėje keptuvėje su aliejumi porą minučių. Tada suverskite abi skardines pomidorų ir įpilkite stiklinę vandens. Padažas tikrai nebus per skystas, taigi vandens galima ir dar truputį įpilti. Juk negaila. Įberkite šiek tiek druskos ir pipirų, pamaišykite ir uždenkite dangčiu. Tegu jis sau burbuliuoja apie 10 minučių. Dangčio galima ir nedėti, bet padažas linkęs taškytis, taigi geriau pasisaugoti. Po to supilkite padažą į skardą, kurioje kepsite makaronus – tegu aušta. Suplėšykite bazilikų lapelius ir sumeskite į dar karštą padažą. Pamaišykite.

Kol padažas dar verda, imkitės makaronų įdaro. Į dubenį suverskite rikotos sūrį, įberkite saują tarkuoto sūrio. Eilė kumpiui. Pirmus kartus ilgai vargdavau jį smulkindama, bet pastarąjį sugalvojau kumpį sutarkuoti. Nebuvo taip baisu, kaip galvojau – sutarkavau triskart greičiau, nei anksčiau supjaustydavau. Sąžiningai susmulkinkite šiek tiek žalumynų ir suberkite juos į tą patį dubenį. Dar galima įberti šiek tiek pipirų. Viską labai gerai sumaišykite.

Dabar atėjo eilė bjauriausiam darbui – makaronų kimšimui. J. Oliveris siūlė tą daryti sumetus įdarą į maišelį ir nukirpus jo kampą. Nieko nesigavo. Todėl kemšu rankytėmis. Beje, su pjaustytu kumpiu buvo gan sudėtinga, o su tarkuotu įdaras gavosi labiau vienalytis ir aš jį akimirksniu sukišau į makaronus.

Užpildžius vieną vamzdelį įdaru, dėkite jį į skardą su padažu. Taip gražiai vieną šalia kito suguldykite visus. Mano skardoje puikiai dvi makaronų eilės. Tik nedėkite vieno ant kito! Įdarytus makaronus, jau mirkstančius padaže, apdėliokite suplėšytais mocarelos gabaliukais. Ant viršaus dar užberkite saujelę tarkuoto sūrio. Kepkite apie 20-25 minutes orkaitėje, kol makaronai paruduos.

Padažas susigeria į makaronus, sūris sulipina, taigi juos galima supjaustyti ir valgyti. Skonis… pasak mano vyro, “kaip lazanjos be faršo”. Nors jis iš pradžių raukėsi, paragavęs gryno rikotos sūrio, makaronuose su kumpiu ji jam pasakiškai skani. Žinoma, ir man. Beje, tokius cannelloni galima pašildyti kitą dieną, skonis nuo to nenukenčia.