2013-02-25
Kadaise mano aprašyta manų košė yra trečias pagal populiarumą receptas Novum.lt (po naminio mėsainio ir kalakutienos kotletų). Kadangi pastaruoju metu košes verdu gerokai dažniau nei norėčiau, iš naujo atradau vaikystės delikatesą – pienišką ryžių košę. Tad, jei tūkstančiai žmonių nežino, kaip išsivirti manų košę, galbūt tiek pat ieško ir ryžių košės recepto. Be to, už manus ji skanesnė :)
2-3 porcijom reikės:
Apie 150 g apvaliųjų ryžių
Vandens
Pieno
Poros šaukštų cukraus
Storos riekės (per pirštą-pusantro) sviesto
Taigi, pilam ryžius į stiklinę, įsidėmim, kiek maždaug jie užima vietos ir beriam į puodą. Tada ant ryžių užpilam tris kartus daugiau vandens. Pvz., jei turėjote pusę stiklinės ryžių, pilkite pusantros stiklinės vandens. Tada uždenkite puodą dangčiu, palaukite, kol užvirs, sumažinkite karštį ir palikite burbuliuoti, kol košė pradės tirštėti. Užtrunka apie 10-15 minučių.
Taigi, kai ryžiai išskirs krakmolą ir pasidarys panašūs į skystą košę, įpilkite peno. Aš nematuoju, kiek, bet bus kokie 300 ml. Įberkite cukraus pagal skonį – dėkite šaukštą-du (be didelio kaupo). Tada viską gerai išmaišykite ir palikite toliau burbuliuoti. Ryžiai su pienu labai linkę bėgt lauk iš puodo ir viską šlykščiai apvarvinti, todėl saugokite. Dažniausiai verdu dangtį truputį patraukus į šoną. Nepamirškite dažnai pamaišyti, nes kitaip pienas pridegs ir sugadinsite visą košę. Kai košė pradės darytis norimos konsistencijos (užtrunka dar 10 minučių), paragaukite. Atrodo, kad ryžiai kietoki? Pilkite dar šiek tiek pieno ir palikite virti nukėlus dangtį kelias minutes. Jei vis dar blogai, dar pieno ir dar kelias minutes. Viskas priklauso nuo ryžių, bet dažniausiai man košė nuo pat pradžių iki galo verda daugiausiai 25 minutes. O kad būtų tikrai skanu, įdėkite sviesto ir maišykite kol ištirps. Ne veltui sako, kad sviestu košės nepagadinsi :)
Mums ši košė pasakiška. Vaikas ją valgo pagardintą kokia nors uogiene, mes – pačią vieną. Su pienu, su arbata, ryte, vakare… Skanaus :)
Kategorija: Kruopos ir daržovės, Receptai | Komentarų: 862
2012-08-31
Kadaise esu valgiusi falafelių “Baltuose Dramliuose”. Ir žinote ką? Absoliučiai neprisimenu, koks skonis :) Bet kai vienai mišrainei nusipirkau avinžirnių ir supratau, kokie beprotiškai skanūs jie yra, sugalvojau išsikepti falafelių pati. Galėčiau juos pavadinti savo šių metų atradimu. Valgom su daržovėmis ir tzatziki padažu – mmmm! Receptų daug ir jie visi skirtingi. Pateiksiu savo:
Reikės:
300 gramų sausų avinžirnių
4 šaukštų miltų
poros išspaustų česnako skiltelių (aš naudoju savo iš anksto pasiruoštą česnakų pastą)
saujos smulkintų šviežių petražolių arba poros šaukštų džiovintų
1 šaukštas maltos kalendros
1 šaukštas maltų kuminų, galima ir daugiau
poros šaukštų alyvuogių aliejaus
1 nedidelio svogūno
druskos, pipirų
kam reikia aštrumo, siūlau įsiberti aitriosios paprikos miltelių, aš aštriai nedariau niekad
Falafelius ruošti pradekite iš vakaro :) T.y., užmerkite avinžirnius dideliame kiekyje vandens, nes pučiasi jie smarkiai. Išbrinkusius avinžirnius gerai sumalkite. Aš trinu su blenderiu, bet jei blenderis nelabai kokybiškas, siūlyčiau net nebandyti, nes gali perkaisti – avinžirniai yra kietas reikalas, net ir išmirkę. Tai lieka mėsmalė, virtuvinis kombainas ar kokie nors kitokie būdai. Kiti trina avinžirnius jau išvirtus, bet aš jų neverdu – vis tiek iškeps.
Į avinžirnių masę suberkite miltus ir visus prieskonius, įpilkite aliejaus, sudėkite česnaką. Viską gerai sumaišykite. Man visada masė gaunasi pati ta falafelių lipdymui, kitiems, sako, limpa prie rankų… Nežinau, man nelimpa. Jei limpa, sudrėkinkite delnus. Iš masės formuokite rutuliukus, manieji būna nedideli, tokie, kad į delno įdubimą telpa. Mažesni greičiau ir geriau iškepa.
Į keptuvę pripilkite aliejaus ir gerai įkaitinkite. Dėkite falafelius ir apkepkite iš abiejų pusių, kol paruduos. Aišku, jei turite fritiūrinę, tai naudokite ją. Sveikuoliai kepa juos orkaitėje be aliejaus, bet aš nesu sveikuolė :) Bijau, kad orkaitėje iš jų išeis paskutinis garas ir bus labai sprangūs (ir taip jau sausoki gaunasi). Su padažu nesvietiškai skanūs tiek šilti, tiek šalti. Ir į darbą gerai neštis. Skanių vegetariškų kotletų!
Kategorija: Kruopos ir daržovės, Receptai | Komentarų: 100
2012-08-02
Šparaginės pupelės yra labai skanus ir labai sezoniškas dalykas. Gaila. Nes vienu metu vasarą atsivalgai jų tiek, kad nebegali žiūrėti, o kitu metu nė su žiburiu nerasi. Jas galima išvirti (arba nevirti) ir pakepti svieste. Galima išvirti ir valgyti su bešamelio padažu. Galima konservuoti, bet dar niekada neragavau skanių konservuotų pupelių. Ir niekada nemačiau, kad jas valgytų tie, kurie jas konservuoja! Bet galima pupeles apvirti ir patiekti su garstyčių padažu prie žuvies ar vištienos, o kartą valgėm ir prie kotletų. Va tada atsivalgyti neįmanoma, nes po poros dienų norisi vėl :)
Padažui reikės:
3-4 šaukštelių garstyčių
1 šaukštelio grūdėtų garstyčių
6 valg. šaukštų alyvuogių aliejaus
1,5 valg. šaukšto baltojo vyno acto
2 šaukštelių kaparėlių
Pusės svogūno
Pipirų
Padažui sumaišykite visas garstyčias, aliejų ir actą. Actas būtinas, kitaip gausite ne padažą, o aliejuje plaukiojančias garstyčias. Įberkite pipirų, smulkiai supjaustykite svogūną ir pasmulkinkite kaparėlius. Viską sumaišykite. Kelias geras saujas šparaginių pupelių sumeskite į verdantį vandenį (aš nesūdau) ir pavirkite 5 minutes. Tinka ir su geltonomis, bet man skaniau su žaliomis. Gaila, kad jų retai randu. Nupilkite apvirusias pupeles ir iškart sumaišykite su padažu. Pirščiukus apsilaižyti galima :)
Beje, receptas paimtas iš J. Oliver’io, tik, kaip visada, mano pakeistas.
Kategorija: Kruopos ir daržovės, Receptai | Komentarų: 26
2012-01-31
Ar jau sakiau, kad tiesiog negaliu atsižiūrėti “Travel” rodomos “Planet Food” laidos? Tiesiog tobula. Geriausia tai, kad kiek receptų iš jos bandžiau – viskas pavyksta idealiai (pvz., avienos troškinys). Gaila, kad Lietuva ne jūrų šalis – tiek nuostabių dalykų būtų galima iš jūrų gėrybių pagaminti… Bet laidoje apie Braziliją rodė ne tik krabus ir moliuskus, bet ir kalnuose gyvenančius jaučių augintojus. Ir merginą, kuri jiems gamina skanutėlį troškinį su jautiena ir ryžiais. Būtent dėl to jį ir praminiau “plovu” :) Troškinys gaivaus skonio ir toks, kad suvalgius nemažą porciją visada norisi įsidėti dar truputį.
4-5 porcijom reikės:
600 gr jautienos (po kelių bandymų supratau, kad kumpis tinka geriausiai)
Česnakų pastos – daug česnakų, sutrintų su druska ir pipirais
1 didelio svogūno
250 gr ilgagrūdžių ryžių (gaminau ir su basmati – tiko)
4 vidutinių pomidorų
3 paprikų – žalios, geltonos ir raudonos (bent jau žalia tai tikrai reikalinga, nes ji visai kitokio skonio)
Vandens
Į troškintuvą ar storasienį puodą (paprastame kyla rizika, kad prisvils) įpilkite aliejaus, suberkite smulkintus svogūnus. Tada įkrėskite bent porą arbatinių šaukštelių česnakų pastos. Dabar šiek tiek apie ją: apie pastą pirmą kartą išgirdau, kai rodė šį troškinį. Iš pradžių kaskart gamindavausi šviežią, bet po to čiupau kelias dideles galvas česnakų (nuluptų, žinoma), pora arbatinių šaukštelių druskos ir daug maltų pipirų, viską sutryniau blenderiu, sudėjau į stiklainiuką ir sėkmingai naudojau visiems patiekalams, kur reikia česnako, druskos ir pipirų. Įmeti pastos truputuką – ir daugiau nieko nereikia. Ji kepinama sėkmingai “ištirpsta”. Tiesa, vėliau pasta pažaliavo (česnakas, visgi), todėl kitą kartą dėsiu į ledukų formeles ir į šaldiklį. Nu nuostabus dalykas :)
Tai va, viską vos pakepinus, sumeskite kubeliais (apie 1 cm) pjaustytą mėsą ir viską troškinkite, kol susmulkinsite pomidorus ir paprikas. Sudėkite juos ir patroškinkite viską, kol mėsa pradės minkštėti (man užtrunka apie 20-30 min). Tada suberkite ryžius ir įpilkite vandens. Jo pilu maždaug 1,5 karto daugiau nei yra ryžių (kalbu apie tūrį, ne svorį). Viską troškinkite apie 20 minučių uždengtame puode, kol ryžiai išvirs ir troškinys taps tik vos vos drėgnas. Vėliau ryžiai vis tiek sugers visą skystį :)
Galbūt dauguma norės vietoj vandens pilti sultinio, bet nerekomenduoju to daryti. Jei prėska, geriau įberkite papildomai druskos ir pipirų. Bet šiaip prėska nebūna, skonis idealus :) Skanaus!
Kategorija: Kruopos ir daržovės, Mėsytė, Receptai | Komentarų: 33
2011-01-06
Vienas elementariausių ir greičiausių makaronų padažų. Atrastas šaldytuve užtikus tik paprikos ir kažkokį rūkytą mėsgalį. Įsimylėtas ir kaskart vis toks pat skanus. Pasakiškai kvepiantis. Jei kitą dieną nusinešite šių makaronų į darbą ir pasišildysite, kolegos ims klausinėti, kas čia taip skaniai kvepia ir truputį pavydės (patirtis). Daugiau »
Kategorija: Kruopos ir daržovės | Komentarų: 43
2010-08-17
Mane glumina vienas toks reiškinys soduose ir daržuose. Pavyzdžiui, žmonės turi šiltnamį. Tai visą tą šiltnamį prisodina pomidorų, o rudenį dejuoja, kad nebėra kur jų kišti. Konservuoti nusibodo, o šviežių gi irgi visų nesuvalgysi. Tada dalija visiems į kairę ir į dešinę kibirais. Ir taip metų metus, lyg pavasarį būtų pamiršę, kiek daug tų pomidorų rudenį prinoksta. Daugiau »
Kategorija: Kruopos ir daržovės, Mėsytė, Receptai | Komentarų: 595
2010-03-26
… ne maišelyje :)
Aišku, ryžiai maišelyje labai patogu: įmeti, išverdi, praplėši ir valgai. Bet ryžiai iš maišelio tikrai nėra tokie skanūs, kaip šitie ryžiai. O išvirti juos paprasta kaip kokį kiaušinį. Šitą receptuką su mama sužinojome iš vieno portugalo. Tiesa, iš to portugalo daugiau jokios naudos ir nebuvo, tik šis receptas :) Daugiau »
Kategorija: Kruopos ir daržovės, Receptai | Komentarų: 32
2010-02-22
Iš tiesų skaniausios yra keptos keptuvėje. Taip elementariai: bulvės, aliejus, druska, pipirai. Bet aš visada žinojau, kad man pavyks surasti idealų keptų orkaitėje bulvių receptą. Ir radau naujoje Oliverio knygoje. Skonis toks, kad suvalgiau ketvirtį apkepo, tada apsukau kelis ratus aplink ir suvalgiau dar ketvirtį. Daugiau nedrįsau, nes reikėjo palikti vyrui. Daugiau »
Kategorija: Kruopos ir daržovės, Receptai | Komentarų: 22
