Kalbos (ne)kultūra

2007-11-21

Kokie žodžiai yra patys populiariausi? Ogi keiksmažodžiai. Juk juos sakome ir girdime kasdien. Vieni taškosi riebesniais, kiti kūdesniais, tačiau vis tiek keikiamės.

Nezinau.lt kažkada piešė komiksą apie keiksmažodžius, o Qemm darbe įvesta tokia pati taisyklė, kaip ir mano redakcijoje – po 1 litą už keiksmažodį. Tam turime taupyklę, kuri po truputį pučiasi. Ypač tada, kai gauname atlyginimus, nes nebūna taip gaila tų kelių litų.

Nuo keiksmažodžių kai kurie kolegos stengiasi išsisukti kaip tik įmanoma – sako „nakui“, naudojasi kalbos sintezės svetaine ir keikiasi Gintaro Deksnio balsu, išbėga pasikeikti į kitas patalpas arba keikiasi kartu: vienas sako „poch“, kitas „ui“. Žodžiu, išradingumo ribų dar nesimato.

Aš keiktis nemėgstu. Ypač viešai. Todėl darbe, jei kas nepavyksta, labai garsiai keikiuosi mintyse. O visą garą, tik jau garsiai, nuleidžiu vairuodama – išvadinu posūkių nerodančius ir prieš nosį lendančius vairuotojus, ne vietoj bėgančius pėsčiuosius ir eismą stabdančius troleibusus ne itin gražiais žodžiais.

Nesikeikti mane išmokė tėtis, išgirdęs, kaip „gražiai“ jo dukrelė kalba su draugais kieme. Buvo tokia mada gilioj jaunystėj – sakyti sakinį įterpiant kas antrą žodį iš „b“ raidės. Ta mada iki šiol nepraėjo ir kai kurie iš jos vis neišauga. Ypač trumpai kirpti vyrukai juodomis striukėmis ir siaurais juodais džinsais. Ir mergaitės baltais plaukais bei trumpais sijonėliais. Kadangi gyvenu ne itin mandagiame rajone, girdžiu ir matau būtent tokias „chebras“ kieme.

Labai lengva priprasti keiktis, kaip ir prie visų kitų blogų dalykų. Tačiau išmokti nebesikeikti labai sunku. Todėl ir padeda kartais tik baudos. Išmoksti nukąsti netinkamą žodį darbe, vėliau ir kitur prie žmonių nebesikeiki.

Galėtų tokios baudelės būti ir kitose vietose – pavyzdžiui, viešajame transporte, liftuose, kavinukėse. Nusikeiki, prieina prižiūrėtojas ir išrašo baudą. Žinoma, tai jau pažeistų nuomonės reiškimo laisvę, bet… taip norėčiau, kad ausys raitytųsi tik nuo šalčio, o ne nuo šalia stovinčių žmonių kalbos (ne)kultūros. Kol kas džiaugiuosi, kad bent blogeriai savo erdvėse vengia keiksmažodžių.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 9

Jolanta

2007-11-21 13:35

Japonai garui nuleisti bent jau leidžia bokso kriaušę padaužyti:) Gal ir jūsų redakcijoje už keikūnų pinigus galima būtų pakabinti tokį žaisliuką – pakiltų darbo našumas :))
Vienas mano geras draugas įsitikinęs, kad keiksmai vyrų draugijoje vos ne svarbiausias vyriškumo įrodymas.Gal, o kaip kitaip vyrų tarpe tą vyriškumą demonstruosi :))

+ simonas

2007-11-21 13:39

Dar reikėtų baudų už kalbėjimą mob-telefonu garsiai viešose vietose. Kažkas net kortelių buvo prisispausdinęs, kuriose pasakoma, kad neįdomu klausytis apie tą ir tą – nebepamenu.

Salomėja

2007-11-21 14:23

Dėl to lito mūsų redakcijoje už keiksmažodžius. Pati papildžiau taupykle tik vienu labai kvailu lituku:). Tačiau, jau visur išgirdus keiskmažodį mintyse galvoju “litas, dar vienas litas…”. Tai kažkaip saugo.

bastard

2007-11-21 19:42

Musu grupe (5 zmones) darbe per 3 menesius pririnkom $75, dedami po 5 centus uz keiksmazodi. Dabar dirbame atviro ofiso aukste, tai keiksmazodziu nesigirdi ir centu nededame.

Laura

2007-11-21 20:11

One, geriausia tai, kad atsižvelgė į pastabą ;)

Gytis B.

2007-11-21 21:40

Aš tai visuomet stengiuosi susilaikyti nuo keiksmažodžių. Bet kai būdamas šešiolikmetis, visur aplink(ir namie pasitaiko) jų prisiklausai iki kaklo – nori nenori ir pačiam nejučiomis išsprūsta. Sakydamas “būdamas šešiolikmetis” turėjau galvoje jog mano amžiaus žmonių tarpe keiksmažodžiai gana populiarūs.

scania

2007-11-22 21:58

Darbe keikiuosi. Namie ne. Baudos nepadės. Na nebent dėl smagumo, ar kad penktadienio vakarui fondą surinkt :)

angelake

2007-11-23 8:17

Ta kalbos sintezės svetainė – nuostabus išradimas :) o dar ir mano dėstytojas prisidėjęs, pasirodo..
Kas dėl keiksmų, na aš kažkaip neišmokau keiktis vaikystėje, tai ir dabar nesunku. Bet klausytis gatvėje.. ohoh – pasisakau už baudas ;)