Jean Marie Auel “Pirmykštė moteris: Arklių slėnis”

2013-02-11

Pirmoje knygoje J. M. Auel rašė apie neandartaliečius, o antroje supažindina mus su pirmykščiais žmonėmis – kromanjoniečiais. Taigi, tokiais pačiais, kaip pagrindinė veikėja Aila.

Jean Marie Auel “Pirmykštė moteris: Arklių slėnis”

Pasakojimas. Pradėjusi skaityti šiek tiek pyktelėjau – kodėl rašo apie kažkokius du keliaujančius vyrus? Tikėjausi, kad, kaip ir pirmoji, ši knyga visa bus apie Ailą. Bet apie ją tik maždaug kas antras skyrius. Nieko, prie pasikeitimo greitai pripratau ir dviejų brolių – Jondalaro ir Tonolano – nuotykius skaičiaus pasigardžiuodama. Galiausiai jie pasidarė net įdomesni už vargšę mergaitę, vieną (be arklio ir liūto) gyvenančią Arklių slėnyje.

Tradicijos. Labai įdomu buvo skaityti jau ne apie neandartaliečius, o apie žmones. Pasirodo, tuo metu, kai anie buvo pasmerkti išmirti, žmonės sėkmingai vystėsi toliau – turėjo dievybę Motiną Žemę, statėsi laivus, kūrė naujus ginklus, mokėsi kalbų, siuvosi drabužius, žaidė, su džiaugsmu “dalindavosi malonumais”. Tik, va, niekaip nesuprato, kad vaikai ne iš dvasių atsiranda :) Rašytoja puikiai pasirinko eiliškumą – perskaičius antrą knygą supranti, kokie tie neandartaliečiai buvo atsilikę (nors ne visur). Tokie, kad kromanjoniečiai laikė juos gyvuliais ir labai nekentė. Žinoma, čia tik teorija, bet įtikinama.

Pabaiga. Kai galų gale Aila susitinka su gražuoliu Jondalaru, pasidaro iš vis įdomu. Nauji santykiai, nesusipratimai, Ailos nesugebėjimas kalbėti. Gi mergaitė užaugusi su neandartaliečiais. Na, ir žinoma, galų gale užgimsta meilė… Tik va čia knyga ir baigiasi. O taip įdomu, kas toliau! Perskaičiau kitų knygų aprašymas ir vėl su nekantrumu laukiu, kol išvers. Nežinau, ar gera bus trečioji ir kitos knygos, bet šita – tokia pat įtraukianti, kaip ir pirmoji.

Vertinu: 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 7

Salomėja

2013-02-12 10:12

Aš dabar ją skaitau. Labai lėtai stumiuosi, pati nesuprantu dar kas man kliūva.

Monika

2013-02-12 17:01

Sveiki! Labai mėgstu Jūsų blogą ir su malonumu pasiskaitau knygų apžvalgas, bet vis neišsakau vieno klausimo.. Kokiu greičiu Jūs skaitote knygas? Gal galima to išmokti? Nes turiu amžiną bėdą su lėtapėdišku skaitymu :)

Laura

2013-02-12 17:33

Manau, kad skaitau gana greitai, bet niekur to nesimokiau. Tiesiog labai anksti (4-5 m) išmokau skaityti ir jau nuo tada daug skaičiau – turbūt čia ir yra visa paslaptis. Greitojo skaitymo galima ir išmokti, yra lietuviška knyga apie tai http://www.success.lt/cd-dvd/pirma-cd-dvd-kategorija/nauja-knyga-jau-greitai. Bet ir be jos pagrindus galima susirasti internete :)

Jolanta

2013-02-13 0:49

Kažkodėl man visad atrodė, kad greitai skaitydamas žmogus nebepajaučia viso to proceso malonumo :) Niekuo negaliu to pagrįsti – tai tiesiog slypi kažkur pasamonėj.. Kas yra skaitymas? Informacijos paėmimas ar malonumas? Informacinius leidinius norėčiau “pervaryti” tuo greituoju skaitymu (bet deja nemoku), bet grožinės literatūros – ne.

Salomėja

2013-02-13 12:02

Jolanta, o kame yra malonumas? Skaityme ar skaitomame tekste? Jeigu tekste, tai koks skirtumas kokiu greičius skaitai, jei tik tavo smegenys sugeba apdoroti informaciją?
Pastebiu, kad mano skaitymo greitis krenta, kai susiduriu su neįdomia knyga. Tada skaitau lėčiau, bet malonumo tai tikrai mažiau :).

Laura

2013-02-13 12:11

Pritariu Salomėjai. Juk greitas skaitymas nereiškia, kad praleidi žodžius ar kažko nesuvoki. Tiesiog smegenys kitaip dirba. Juk vieni žmonės matematinius veiksmus mintyse atlieka greitai, kiti – lėčiau, bet rezultatas juk tas pats :) Lėtai skaityti mane erzina (kaip Salomėja minėjo, taip būna su neįdomiomis knygomis, man dar – skaitant užsienio kalba), panašus jausmas, lyg norėtum greitai eiti ir kažkur atsidurti, bet esi fiziškai silpnas ir nepavelki kojų. Nemalonus jausmas :)

Jolanta

2013-02-13 14:43

Pabandysiu greitai skaityti (žinoma, ne taip greitai, kaip daro patyrę), ir žiūrėsiu,kas gaunasi :).. Aš taip pat skaitau greitai neįdomius straipsnius ar informacinio pobūdžio tekstą. Bet jeigu man kažkas labai patinka, tai kaip tik lėtai skaitau: mėgaujuosi turiniu ir procesu. Taip kaip ir visiškai nenoriu elektroninių knygų, nes jos nesuteikia to tikro knygos jausmo. Tai, žinoma, nemodernu :))