Jean-Dominique Bauby “Skafandras ir drugelis”

2013-11-12

Nelabai ką turiu pasakyti apie šią knygą… Kai pamačiau filmą, kuris tikrai buvo nuostabus, galvojau, kad reikia perskaityti ir tuos 140 puslapių. Dažniausiai jie būna daug geresni. Bet tik padariau išvadą, kad kuo trumpesnė rašytinė istorija, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus prastesnė už filmą.

Jean-Dominique Bauby “Skafandras ir drugelis”

Jean-Dominique Bauby. Apie patį žmogų būtų galima kalbėti ir kalbėti, žavėtis ir stebėtis. Kaip ištverti nepalūžus, kaip rasti jėgų ir noro bendrauti, tuo labiau parašyti knygą mirksint viena akimi? Kaip “Dievų miške” visi stebimės B. Sruogos sarkazmu, atrodo, visai ne ten, kur esame įpratę, taip ir čia – žmogus yra įkalintas savo nejudriame kūne, o visgi sugeba pasišaipyti iš situacijos. Skirtumas tik toks, kad B. Sruoga knygą parašė jau išėjęs iš lagerio, o Bauby iš savo kūno niekaip negalėjo išeiti. Na, anot jo, galėjo – mintimis. Tai tiek.

Turinys. Bet visgi, jei ne neįprasta situacija, knyga niekada gyvenime nebūtų išleista. Nes ji nėra gera. Ką perskaitome – truputis apie ligą (šios vietos puikios), truputis atsiminimų (šitos neblogos) ir nemažai svajojimo, svarstymo, kurie man buvo absoliučiai neįdomūs. Žinoma, žmogus šlovės nesivaikė, o ir parašyti 140 puslapių mirksint raides buvo ne juokų darbas (aš ir paprastai nesugebu jų parašyti), todėl tiesiog išsiliejo ir tiek. Viską suprantu ir gerbiu. Bet, atleiskite, vien dėl pagarbos ar užuojautos knyga nepasidaro geresnė.

4/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0