Jan Guillou “Blogis”

2012-09-06

Ne nu, su tais skandinavų rašytojais darosi kažkas nepaprasto. Wassmo, Paasillina, Alvtegen, visi detektyvai apie merginas su tatuiruotėmis, hipnozes ir daugybė kitų… O dabar dar ir Guillou su savo “Blogiu”. Nerealu. Visiems, norintiems parašyti gerą knygą, siūlau ne Paryžiuje trainiotis, o pagyventi Suomijoje, Švedijoje ar Norvegijoje :)

Jan Guillou “Blogis”

Smurtas. Visa knyga yra apie fizinį ir psichologinį smurtą. Nuo pirmo iki paskutinio puslapio joje smurtaujama. Ir ne bet kaip, o beveik intelektualiai. Šaltai, apgalvotai, skaičiuojant, svarstant apie pozicijas, smūgius ir sukeltą skausmą. Beje, smurtas čia ne sporte… O jei nesmurtaujama, tai svarstoma apie blogį – kodėl, iš kur, kaip? Po pirmųjų dvidešimties puslapių galvojau, kad mesiu, bet džiaugiuosi, kad to nepadariau. Nuo penkiasdešimto puslapio tiesiog nebegalėjau atsitraukti. Visas siūles, kraują ir išmuštus dantis tiesiog akyse matau.

Ištakos. Paauglį nuolat muša tėvas. Kas vakarą prie stalo praneša, kokiu įrankiu ir kiek kirčių gaus po vakarienės. Už kiekvieną krustelėjimą kirčių dar pridedama. Viskas vyksta labai metodiškai, tačiau tuo pačiu ir tyčiojantis. Štai čia ir yra ištakos. Žinoma, koks auga vaikas, suprasti nesunku. Ogi toks pat. Labai aiškaus proto ir smurtaujantis. Kai už tai pašalinamas iš savo mokyklos ir patenka į kitą… tai dažnai skamba frazės “daugiau niekada” ir “nebenoriu muštis”, bet kad mokykloje yra daug tokių kaip jis. Ten jau sukurta savotiška “draugiško auklėjimo” mušant sistema. Ir vėl viskas iš naujo… Knygoje daug kur nuskamba frazė “paskutinį kartą”, bet tuo paskutiniu kartu ji ir užbaigiama. Užbaigiama taip, kad lieka aišku, kad kartas anaiptol ne paskutinis. Blogis yra blogis.

Realybė Iš pradžių nuo viso to aprašomo smurto darosi šiurpoka. Vėliau pripranti, nebestebina kirčiai smailu acto grafino kamšteliu, nosies sulaužymas ir kitoks mušimas. Smurtas čia aprašytas taip šaltai, kaip vadovėlyje, kad nori nenori, taip jį ir priimi. Blogiausia, kai pagalvoji, kad visa tai yra iš asmeninės rašytojo patirties. Ir pradedi įsivaizduoti…

Vertinu 10/10

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 3

Salomėja

2012-09-06 17:19

Šita nuostabi, skaičiau seniai seniai ir vis dar atsimenu, kaip vieną geresnių.

jolanta

2012-09-07 17:22

Panagrinėk savo įrašuose, kodėl knygos apie smurtą ir kitus baisumus taip traukia skaitytojus? :)

Laura

2012-09-07 21:02

Manęs visai netraukia knygos apie smurtą :) Man tiesiog patinka geros knygos. O aš ir ne psichologė :)