Įsitikinimų nepardavinėju

2008-03-16

Sunku suspėti viską. Todėl kartais tenka apleisti net savo asmeninį kampą internete. Bet dėl to nesigraužiu – juk nenumiriau. Tik sulaukus kelių raginimų rašyti nejaukiai pasijuntu. Minčių temoms kyla daug, ypač prieš užmiegant. Štai visai neseniai galvojau apie savo specialybę.

Kai tėvams 11 ar 12 klasėje pareiškiau, kad noriu studijuoti žurnalistiką, nesusilaukiau itin didelio pritarimo. Tėčio pagrindinis sakinys buvo: “Juk turėsi būti sielos prostitutė”. Man, gana užsispyrusiai ir kategoriškai mergiotei, buvo sunku net pagalvoti, kad turėsiu rašyti apie tai, kas prieštarauja mano įsitikinimams. Todėl maniau, kad žurnalistė būsiu, bet sielos už pinigus nepardavinėsiu.

Deja, asmeninė nuomonė žurnalistikoje mažai reiškia, jei nesi vyr. redaktorius ar bent jau jo pavaduotojas. Turi rašyti (nekalbu apie TV ir radiją, nes ten patirtis visai menka), ką reikia, kas įdomu auditorijai. O jai pataikauti kartais taip nesinori… Supratau tai atlikinėdama praktiką kai kuriuose leidiniuose. Todėl pasirinkau liberalesnę sferą – internetą. Dirbant naujienų portale rašymas nesikirto su įsitikinimais, o asmeninė nuomonė netgi buvo pageidaujama. Tiesa, buvo įvairių niuansų, kaip “nerašykim per daug apie tą ir aną, nes tam ir anam nepatinka”.

O dirbant IT žurnale, kur, atrodo, visos temos neutralios, būna visko. Labai sunkiai prisiverčiau rašyti straipsnį apie tai, kur žmonės, norintiems emigruoti, reikia ieškoti informacijos. Nes aš nenoriu, kad lietuviai važiuotų į užsienį. Geriau jau rašyčiau, kaip susirasti darbą Lietuvoje. Todėl tris puslapius rašiau tris dienas – lėtumo rekordas. Bet reikėjo, tai ir ieškojau tos informacijos, nors taip norėjosi teksto gale pridurti: “O geriausia darbo ieškoti Lietuvoje, nes jo mūsų šalyje netrūksta”.

Ta tema patiko ir leidėjams. Jų žodžiais: “Nieko čia smerktino nėra, kad skatinam emigruoti… Žmonės tai daro ir tokia informacija yra reikalinga”. Sutinku, bet… aš savo įsitikinimais pasaulį pakeisti noriu, o ne jų atsisakyti už pinigus. Bet nieko, paburbu ir nusiraminu – ne viskas gyvenime būna taip, kaip norisi. Nors tas pavyzdys apie emigraciją menkutis ir mano praktikoje vienas iš kelių pasitaikiusių, jis man primena, kodėl taip nemėgstu didžiosios dalis Lietuvos spaudos (ir kitų žiniasklaidos priemonių) – už tai, kad per daug pataikauja auditorijai.

Viena žiniasklaidos funkcijų – nuomonės formavimas, bet pastaruoju metu retai matau ją tuo užsiimant. Dėl to ir pykstu prisimindama tėčio žodžius. Nes jie teisingi. Ir tenka labai stengtis, kad už pinigus neparduočiau savo sielos.

Kategorija: VIP | Komentarų: 20

Nedraugiškas

2008-03-17 0:23

Nuomonės formavimu žiniasklaida užsiėmė V.Kudirkos laikais ir prasidėjus atgimimui. Kitu metu (išskyrus 50 okupacijos metų ir A.Smetonos valdymą) skirtas visuomenės nuomonių atspindėjimui. Mano nuomone, būtent noras nuomonę formuoti – viena didžiausių žurnalistų ir leidinių klaidų. Išeina, kad “aš žinau, kaip geriau, todėl ir jūs taip darykit”. Nuomones reikia tik atspindėti. Įvairias nuomones. O mūsų žiniasklaidos didžiausia bėda ta, kad ne visas nuomones vienodai atspindi :)
O dėl rašymo kas įdomu-neįdomu. Televizijoje ar spaudoje gal ir yra prasmė tarp dviejų įdomių temų įkišti vieną svarbią, bet neįdomią. Yra tikimybė, kad kažkas atkreips dėmesį. Internete tam vilties maža. Žmonės spaudžia tai, kas jiems įdomu. Ir nieko čia nepadarysi…
Bet kokiu atveju lik žiniasklaidoje. PR’e dar blogiau :)

Paulius

2008-03-17 9:02

Draugishkas, PR’e tikrai nėra blogai ;) čia bent jau neslepiama, kas už ko stovi .

scania

2008-03-17 9:18

Jei žiniasklaida tik atspindėtų nuomones, tai viskas Lietuvoje taptų sveikininmu koncertu. Kodėl neparašei ,,neemigruokit, bet jei emigruosit – nepakliūkit į bėdą su šia pagalba” ar panašiai?

Laura

2008-03-17 10:13

Nes būtų ištrynę tokį sakinį :) bet kaip rasti pagalbos pakliuvus į bėdą, parašiau. Bent tiek :)

Salomėja

2008-03-17 10:15

Aš nepamėginus turbūt kitaip galvočiau. Tačiau parašiau du PR. Supratau, kad daugiau greičiausiai nebegalėsiu.
O šiaip pastebėjau, kad kai aprašinėju programą ir randu kas man nepatinka – parašau. Tai vyr. redaktorius labai užglaisto. Jei neparašau, tai sako kad reikia:)

Laura

2008-03-17 10:21

Su “užglaistymu” esu ir aš susidūrusi. Ypač kai rašau apie tai, kas redaktoriui labai patinka. Visi trūkumai, paminėti tekste, kažkur dingsta :)

scania

2008-03-17 11:08

Žurnalistams sunkus bus patekti į dangų, kai redaktoriams – beveik neįmanoma :)

Jolanta

2008-03-17 12:17

Ar niekada nekilo mičių kurti savo žiniasklaidos priemonę (spausdintinę). pvz.: Spiegel žurnalo analogą? O gal JAU nebekyla tokių idėjų?

Laura

2008-03-17 15:12

Supratau, kad leisti žurnalą ne juokų darbas :) Todėl apsiriboju idėjomis apie nuosavą internetinę žiniasklaidą.

Salomėja

2008-03-17 15:31

O aš tai neiko apie žurnalo leidybą dar nesupratau:) negalėčiau IŠLEIST žurnalo. Bet apie gamybą tai jo. Kaip tik matau, kad ne daug resursų reikia vieną žurnalą, pvz., mėnesinį pagamint (parašyt, suredaguot, sumaketuot).

Jolanta

2008-03-17 16:26

Laura- gal išleisti žurnalą ir nėra taip tragiškai sudėtinga,bet ar rimtam leidiniui atsiras rinka? Kai paklausai, visiems trūksta rimto žurnalo (lyginu su Spiegel), bet masiškai perka tokius kaip Žmonės , Savaitgalis ir kitokius “pletkus”..

Lokyz

2008-03-17 18:15

kritika kritikai nelygu, kartais tereikia pakeisti formą ir redaktoriai netrins:) O zakazuchos šlykštu, belieka tik guostis, kad anot paskutinių tyrimų – neefektyvu.

Blogorama #366 : nežinau.lt

2008-03-17 19:50

[...] logiška – kam jei ne nuolat užimtiems vadybininkams ji skirta? :)Laisvė. Būdamas žurnalistu, gali rašyti viską ką nori, jei tai tinka redaktoriams. Nebūdamas žurnalistu gali to „jei“ nepaisyti. Turėk savo tinklaraštį.Popierius – [...]

Asta

2008-03-17 23:28

Salomejai:

“Aš nepamėginus turbūt kitaip galvočiau. Tačiau parašiau du PR. Supratau, kad daugiau greičiausiai nebegalėsiu.”

:)))))))))))))

Negaliu nustot juoktis :)))) Cia du kilogramus PR, ar du vienetus?:)))

O siaip, jei ne paslaptis, kiek tau metu, Salomeja? Nes tokios frazes tiesiog privercia raitytis is juoko, o veliau gailetis del zmoniu nenuovokumo, ir, deja, to nepripazinimo :(

m

2008-03-18 0:11

aš tai galvoju – tegu sau emigruoja. mums nuo to bus tik geriau, atlyginimai kils :)

Laura

2008-03-18 8:50

Asta, nesuprantu tavo juoko priežasties. Salomėja parašė 2 PR’inius straipsnius vienam žurnalui. Ir suprato, kad toks darbas ne jai – tenkinti užsakovų užgaidas ir klausytis jų nurodymų (straipsnyje turi būti tas ir tas, parašyta taip ir anaip, kodėl nepaminėta tas ir anas…). Kas čia juokingo?

scania

2008-03-18 9:48

Truputį apie tuos pagyrų straipsnius – tokie straipsniai ,,kvepia” iš tolo, ir žurnalo, ar laikraščio kvapą pagadina :) O jei redaktorius pataikauja užsakovams skaitytojų sąskaita – tai čia jo pasirinkimas :)

Salomėja

2008-03-18 11:27

Scania, mūsų žurnale užsakovų nėra. Jiems nepataikaujama. Gal kiek prisibijoma ką nors iškeikti. Kaip redaktorius sako: pozityvo, pozityvo reikia. :))) O Astos juoko ir aš nesuprantu. Sakiau greičiausiai nebegalėčiau. Bet nežinau ar neateis toks laikas kai nebus ką valgyt ir teks dirbt bet ką. Tačiau jei galėsiu rinktis rinksiuos. Tarkime apie tuos du mano PR staripsnius. Pirmasis buvo įdomi patirtis. Pristatyti paslaugą. Didele kompanija per daug nešokdino, tik rūpinosi, kad info būtų teisinga. Tiesa sakant apie technologijas, internetą. Nebuvau nieko prieš, nes liaupsint nereikėjo – tik informuot ir paaiškint kas tai yra. Antarasis buvo mažos kompanjos naujas produktas. Va ten tai prie kiekvieno žodžio kabinosi, kad nepakankamai išaukštinau. Man nepatiko. Nors su įsitikinimais produktas nesikirto. O kam daryt tai kas nepatinka?

Jolanta

2008-03-18 13:30

Asta- nesupratau juokelio.. Ar nuovokumu laikomas pinigų darymas bet kur ir bet kaip? Jei yra galimybė rinktis ir pasirinkimas neprieštarauja principams bei įsitikinimams, tai tokį žmogų reikia tik gerbti. O “slidukų” pas mus dar labai daug…

scania

2008-03-18 15:20

,,Slidukai” – metų žodis :)
Apie amžiaus žmogų :)

Salomėja – netaikiau niekam konkrečiai, man svarbiau pats principas.
Pozityvo tikrai trūksta, tik perpozityvintas pozityvas dar labiau atstumia.
Skaitant spaudą matosi, ar rašyta iš širdies, ar tik gudriai sustatyti žodžiai. Kaip bloguose – juk puikiai jaučiasi, kurie mūsų rašiniai ,,iš bėdos” :)