I. Allende “Sala po vandenynu”

2010-12-02

I. Allende knygos pastaruoju metu mane buvo gerokai nuvylusios. Sužavėjusi mane savo “Dvasių namais”, “Fortūnos dukterimi” ir “Portretu sepija”, vėliau šiek tiek atgrasė knygomis “Apie meilę ir šešėlius” ir “Inesė”. Pastarosios nebuvo neįdomios, bet ir nesusiskaitė taip smagiai, kaip tikėjausi. O nuomonė apie rašytoją pašlijo tada, kai perskaičiau “Visas mūsų dienas” ir “Paulą”. Aš visgi mėgstu romanus, ne autobiografijas.

Ir štai, turėdama tvirtą tikslą įsigyti A. Gavaldos “Guodėją”, knygyne radau naujutėlę I. Allende “Sala po vandenynu“. Anotacija rodė, kad šįkart asmeninių išgyvenimų nebus, todėl pričiupau ir šią. Nenusivyliau.

Skaičiau ilgai. Ilgai – tai kokias 5 dienas po truputį. Keista, tokia gera knyga, o visai nesinorėjo jos “suryti”. Kadangi dar ir neplona (450 psl.), tai ir malonumo užteko ilgam. Nors pagrindinė herojė Zaritė yra vergė, paklusni, išauklėta ir kartais naivoka, visgi tai stipri moteris. O knygos apie vergiją ir stiprias moteris man patinka. Be kančių, knygoje daug meilės, aistrų, painių giminystės ryšių, burtų, ir, kaip mėgsta I. Allende – politikos, karo ir kraujo. Bet viskas čia taip gražiai persipynę, kad nesijauti kaip muilo operoje. Nors realiai iš tokios knygos galėtum sukurti vieną tų popiet rodomų serialų.

Ne visi gauna tai, ko nusipelnę. Miršta tie, kurie neturėtų (tikintis laimingos pabaigos). Bet juk taip ir būna. Duočiau šiai knygai 9 balus iš 10. O tarp I. Allende knygų ji nusipelno dešimtuko.

Kategorija: Knygos | Komentarų: 3

Salomėja

2010-12-02 19:13

Aha, aš irgi šią drįsau užsiprašyt iš Kalėdų s. :) Nes paskaičiusi anotaciją patikėjau, kad turėtų reabilituot rašytoją.

Laura

2010-12-02 20:05

Nu bet tikrai, reabilitavo :)

Jolanta

2010-12-03 17:10

Visiškai sutinku, kad Allende buvo nuvylusi. Lygiai tas pats ir su P.Coehlo – rašo tik tam, kad rašytų, nes, matyt, taip reikia.Jeigu esi skaitęs ankstesnius romanus, tai jau viską žinai, tik sudėliota kita tvarka :) Norėčiau perskaityti šią Allende,s knygą :)