Eileen Chang “Geismas, atsargumas”

2013-03-08

Jau ne pirmą kartą pastebiu, kad jeigu filmas kuriamas pagal storoką knygą, jis dažniausiai būna arba nuobodus atpasakojimas (“Da Vinčio kodas”), arba žymiai prastesnis. Bet jeigu filmas pastatomas pagal kokį apsakymą, tai būna žymiai geresnis. Štai, pvz., ar skaitėte “Plačiai užmerktas akis”? Arba “Kuprotą kalną”? Aš skaičiau. Nuobodu. Lygiai tas pats atsitiko ir su “Geismas, atsargumas”. Filmas tikrai stiprus, o knyga… Na, pirmiausia, kelių dešimčių puslapių apsakymo knyga aš nepavadinčiau. Nespėjau net pavalgyti skaitydama. O antra…

Eileen Chang “Geismas, atsargumas”

Trumpis. Elektroninėje knygoje mačiau, kad yra virš 100 psl. Na, galvoju, mažoka, bet tiek dar užtenka padoriai istorijai suregzti. Pasirodo, tiek knygos pradžioje, tiek pabaigoje yra vargšo apsakymo analizės, autorės biografija, istorinių aplinkybių aiškinimas. Taigi, paties “Geismo, atsargumo” liko ne kažkiek. Būčiau žinojus, būčiau net nepradėjus skaityti, tuo labiau, kad rašymo stilius įtraukia, nors veiksmo vieta ir aplinkybės (Kinija, karas, sąmokslas) man nebuvo patrauklios.

Stilius. Pusę knygos užimančiose apžvalgose E. Chang labai giriama už meistriškumą valdant rašytinį žodį. Nežinau, stilius kaip stilius. Kadangi puslapių nedaug, o reikėjo paaiškinti, kas, kodėl ir kaip, be to, sukurti veiksmą, kulminaciją ir dar neįpareigojančią pabaigą, kažkiek teksto nukentėjo. Pabaiga tikrai… keistoka. Du puslapiai pašnekesio apie vakarienę. Suprantu, kokio įspūdžio siekė autorė. Ir jai pavyko. Bet likęs tekstas, pvz., lyginant su Baricco “Šilku”, kuris ilgumu irgi nepasižymi, nėra taip jau gerai sukurptas.

Rekomendacija. Žiūrėkit filmą.

Vertinu 4/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0