Comments on: Diagnozė – vienturtis

By: Laura

Laura — Mon, 15 Dec 2008 14:10:26 +0000

Aš irgi mėgstu vienatvę. Ir taip pat nemoku eiti su draugėmis apsipirkinėti :) Turbūt vienturčių toks bruožas – nebijoti vienatvės.

O tobulumo naštos nešti man neteko. Nei mane per daug gyrė, nei per daug iš manęs reikalavo. Tai jau tėvų žalingas įprotis iš savo vaikų suformuoti idealus. Nebepakėlę tokios naštos jie tiesiog spjauna į viską ir pasuka priešingu keliu. Gal, Jurga, reikėtų po truputį tapti savimi? Juk gyveni savo gyvenimą :)

By: Jurga

Jurga — Mon, 15 Dec 2008 11:21:37 +0000

As taip pat vienturte, ir sutinku su viskuo, kas cia rasoma, tik del pasitikejimo savimi… As kaip tik nepasitikiu savimi, nes visa gyvenima privalau nesti tobulumo nasta – geriausiai besimokancios, pacios graziausios, pacios talentingiausios, pacios puikiausios,… – kurios nebepakeliu :(

By: Saule

Saule — Fri, 12 Dec 2008 09:13:33 +0000

As taip pat vienturte ir man tie zodziai “sese, brolis” yra labai svetimi. Augau tik tarp vyresniu zmoniu, kieme nebuvo mano bendraamziu, tik vyresni, tad ir zaidimu su lelem nebuvo. su pliusiniais zaisliukais tik viena kiek pasizaisdavau. Neturejau nei pusbroliu, nei pusseseriu.
Kiti stebedavo, kaip as viena galiu vaikscioti i kino teatra ar tiesiog eit i miesta pasivaikscioti. O man tai normalu, nes visuomet buvau pakankamai savarankiska. Turejau draugu, bet niekad nemokejau ir nemoku su draugem eit i parduotuves apsipirketi pvz.
Dabar turiu mylima zmogu ir man to daugiau nei pakanka. Ir jokio vaiko nenoriu, nes neisivaizduoju, kad su kazkuo reiketu nuolat buti. Isproteciau be vienatves. Nes neesu kompanijos, vakareliu zmogus. Man vienas zmogus salia tai daugiau nei pakankamai, o trecias – nereikalingas.

By: Justinas Beinorius

Justinas Beinorius — Fri, 25 Jan 2008 19:36:04 +0000

Turiu dvi seses ir vieną brolį, visi jie jaunesni už mane, tačiau tikrai nenorėčiau, kad situacija šeimoje būtų kitokia.

Jauniausioji sesuo gimė prieš du metus (vėlyvas vaikas) ir kai pamačiau, kad mama su pilvu vaikšo galima sakyti net ir pyktis suėmė.. Dabar, kai ji gyvena mūsų šeimoje jau keletą metų, atrodo, kad visą pasaulį dėl jos ateities nugriaučiau. Aš ją taip myliu..

Kiek vyresni, bet vis dar mokyklinio amžiaus brolis su seserim visad buvo tokie, kurie “užknisa”. Tai jiems leisk prie kompiuterio, tai dar kažkas. Bet.. galiausiai vienas prisėdęs supranti, kad tai didžiulis turtas.

Įdomiausia, kai per šventes susitinka mano tėvai su savo broliais ir seserim. Matai kaip jie bendrauja, pykstasi visai kaip vaikystėje, tačiau jų akyse meilė ir pagarba. O nuotraukos nuotraukos… Kaip gražu nuotraukose matyti brolį ir seserį nespalvotoje nuotraukoje, kažkur pusnynuose. Ech :)

By: elt.lt » Blog Archive » Apžvalga. Šiandien aš skaičiau… #26

elt.lt » Blog Archive » Apžvalga. Šiandien aš skaičiau… #26 — Wed, 16 Jan 2008 23:44:29 +0000

[...] Novum šį kartą svarsto, ar ne geriau būti vienturte, nei turėti brolių ir seserų… [...]

By: Vax

Vax — Wed, 16 Jan 2008 19:02:53 +0000

Hm, na as irgi vienturtis, bet nejauciu jokios diskomforto. Vienturtis ir tiek (:

By: Blogorama #311 : nežinau.lt

Blogorama #311 : nežinau.lt — Wed, 16 Jan 2008 18:51:17 +0000

[...] Išvados. Lietuviai yra tragiškai nelaimingi, nes per mažai uždirba, turi daug ir sunkiai mokytis, nuolat dairosi į praeitį ir kabinėjasi prie vienas kito vaikystės. [...]

By: Dovilė

Dovilė — Wed, 16 Jan 2008 18:32:04 +0000

Nemanau, jog buvau lepinama, o gi išgirdę žmonės, jog esu vienturtė, nenustemba. Bet ne vien brolių/seserų turėjimas formuoja charakterį. Dar yra šis tas įgimto, yra tėvai, mokykla, kiemo draugai, televizija ir dar velniai žino kas.
Faktas, kad niekada ir nenorėjau brolio ar sesers.

By: Jolanta

Jolanta — Wed, 16 Jan 2008 16:51:00 +0000

Kartais pamąstau, kad meilė vaikui reiškia pasitikėjimą juo, jo vertinimą kaip asmenybę, pokalbiai kaip su rimtu partneriu.. Bet dažnai protingos mintys ateina gerokai per vėlai :D

By: Laura

Laura — Wed, 16 Jan 2008 16:02:58 +0000

Mylima autorė tikrai buvo pakankamai ir nesijaučia nei nuskriausta, nei palikta be dėmesio :) Juk lepinimas nereiškia meilės. Greičiau pataikavimą vaikui :) Pažįstu ir žmogų, kuris prisipažino buvo lepinamas, bet niekada nepajautė tėvų meilės…