5-ios naktys Paryžiuje

2012-08-24

Po Paryžiaus iškart movėm į Lietuvos pajūrį, net nespėjau atsigauti, ką jau kalbėt apie rašymą :) Prisiturškus jūroje ir iš galvos išsiplovus puskibirį smėlio, Paryžiaus įspūdžiai truputį priblėso. Bandysiu atgaivinti :)

Pirmas įspūdis buvo viešbučio kambarys, kurio vonioje yra… balkonas! Čia jau po kelionės autobusu iš oro uosto į miestą, taxi ieškojimo, dėl nesusipratimo važiavimo po visą miestą (užtat per kelias minutes pamatėm naktinę Triumfo arką ir Notre Dame katedrą) ir kitų dalykų :) Žodžiu, dvivėrės durys su balkonu vonioje buvo įspūdingiausia. Net užsimaniau tokios :) Apskritai viešbutuką išsirinkom puikų ir labai geroj vietoj. Ir už normalią (Paryžiaus mastu) kainą.

Pėstute išvaikščiojom didelę miesto dalį. Kelis kartus važiavom metro, nes, nu, iki Monmartro pėstute būtų buvę sunku nukakt (prašom nepamiršti, kad keliavom su pusantrų metukų vaiku, todėl visur stūmėm vežimėlį), o ir į kelionės pabaigą buvom nusikalę kaip šunys :) Pamatėm visas must see įžymybes ir šiaip nemažai gražaus miesto. Tapu tapu iki Eifelio bokšto, Les Invalides, iki Notre Dame, iki Luvro, iki Liuksemburgo sodų. Iki Triumfo arkos nuvažiavom, užtat grįžom Eliziejaus laukais tapu tapu pro Concorde, perėjom daug tiltų ir gatvių. Bandėm tapu tapu iki Montparnaso kapinių, tuo labiau, kad iki jų buvo arti, bet… pusiaukelėj man dašilo, kad jos taip vėlai nedirba.

Taigi, pamatėm tikrai ne viską. Daug kas klausė prieš kelionę – o ką jūs ten veiksit? Tipo, Paryžiuje nėra ką ten žiūrėt 4 dienas. Hahaha! Nejuokinkit. Ten kelias savaites gali būt ir vis rasi ką aplankyt. Pvz., mes nepakilom į Eifelio bokštą ir nenuėjom į Luvrą. Atgrasė didelės eilės prie bokšto, be to, vaikas tuo metu miegojo ir nesinorėjo žadinti, o dėl Luvro tai išgelbėjau daug turistų nuo nervinimosi dėl klykiančio vaiko. Nes jam ten tai jau tikrai nebūtų buvę įdomu. Dar baisiai norėjosi apsipirkti – šitiek parduotuvių!!! Bet lagamino svoris ribotas, todėl teko atsisakyt šio malonumo. Taigi, gal kitam kartui važiuosim dviese savaitgaliui. Apsipirkt ir į Luvrą :))

Sraigės. Nepamenu, ar kada esu valgiusi sraigių. Jeigu ir valgiau, tai greičiausiai šaldytų ir įspūdžio nepaliko. Todėl pirmą kartą normaliai sraigių norėjau paragauti būtent Paryžiuje. Susižinojom, kur jos skaniausios, nuvažiavom iki restorano… o tas, pasirodo, uždarytas dėl prekybos kokainu. 100 metų dirbęs restoranas! Labiausiai visur giriamas, pelnęs dešimtis apdovanojimų… uždarytas. Štai kaip lengva sužlugdyti verslą. O tų sraigių, pasirodo, ne taip lengva Paryžiuje rasti :) Praradę viltį nusipirkom sau šokoladinių, bet paskutinę dieną eidami Eliziejaus laukais pamatėm restorane sraiges valgančią merginą. Na, tai ir paragavom. Skanu! Pasidomėjau ilgu ir smirdančiu gamybos procesu, tai nusprendžiau, kad kol neturėsiu nuosavo kiemo, kuriame galėsiu laikyti sraigių tvartą, pati negaminsiu :)

O šiaip miestas patiko. Labiau už Londoną, labiau už Lisaboną, labiau už kitus didmiesčius. Bet gyventi jame nenorėčiau. Visos tos knygos apie ne itin malonius paryžiečius nemeluoja. Jei esi svetimšalis, tave tikrai aptarnaus kaip rakštį subinėj :) Užtat vėl buvom taikinys kitiems turistams – o, vietinių porelė su vaiku (išdavikiškia kuprinė buvo paslėpta vežimėlyje)! Taigi paklausim, kur ta metro stotis, ana bažnyčia ar gatvė. Kelis kartus per dieną tekdavo šypsotis ir sakyti, kad nežinom.

Nemaloniai nustebino Monmartras. Nežinojau, kad gatvė, kurioje yra Moulin Rouge, yra sekso barų ir sekso reikmenų parduotuvių meka. Dar ir visokių libaniečių, aržyriečių ir kitokių tamsios odos, rudų akių bei nesuprantamos kalbos vyrukų gatvė. Stoviniuoja visur ir spokso. Nežinai, ar vertina tave kaip klientą (iš mūsų jau matėsi, kad netinkami), ar kaip prekę. Ir šiaip, labai jau sukomercintas rajonas. Kai tiek visur apdainuotas, nieko kito tikėtis ir nereikėjo, bet naiviai vyliausi, kad bus jaukiau :) Pvz., kvartale prie Liuksemburgo sodų buvo gerokai maloniau vaikščioti.

Gražiausias man buvo Dôme des Invalides kupolas. Na, tas auksinis :) Keista, kad auksinis ir nekičinis. Saulės nušviestas atrodė įspūdingai. Kaip, beje, ir pas miestas. Tokios didybės kitur nesu mačiusi. Prieini prie Grande Palais, atsisėdi prie kolonos ir supranti, koks esi mažulytis. Labai gražūs pastatai, tiltai, tvarkingos plačios gatvės. Visur daug vietos – net ir siaurose gatvelėse nereikia labai grūstis. Dar patiko, kad mieste yra kur prisėsti. Vilnius žalias miestas, bet nelabai žaliame Paryžiuje tikrai daugiau suoliukų po medžiais. Patiko net ir keisti jų parkai (nors man prie širdies medžių formos medžiai), o vaikui tai labiausiai patiko fontanai :) Visą laiką buvo žiauriai karšta – iki 38 laipsnių, tai fontanai labai gaivino.

Tolerancija. Galiu pasakyti trumpai – iki šiol tolerantiškiausiu mano matytu miestu vis dar lieka Lisabona. Nors Paryžiuje žmonės deginasi parkeliuose prie gatvių ir vaikšto vyrai su suknelėmis. Kažkodėl atmosfera jaukesnė buvo Lisabonoje. Koks tu ten laisvas Paryžiuje bebūtum, vis tiek jie spraudžia tave į kažkokius meno ir mados rėmus.

Daugiau nebesiplėsiu, užteks. Reziume yra tokia, kad Paryžius labai gražus miestas ir tikrai verta nuvažiuoti, pamatyti ir sukirsti sumuštinį prie Eifelio bokšto vakare. Tie, kurie ten važiuoja dėl Disneilendo ar sako, kad nėra ką pamatyti, labai klysta. Jei lieptų rinktis, kur važiuoti antrą kartą – Londoną ar Paryžių, rinkčiausi pastarąjį, nors Londono mačiau kokius 4 kartus mažiau :) O šiaip dabar noriu į Italiją!

Kam norisi nuotraukų, žiūrėkite Facebook’e.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 2

Jolanta

2012-08-25 14:43

Miela buvo skaityti įspūdžius! Tik negaliu pažiūrėti nuotraukų, nes nesu prisiregistravusi Facebooke… Tik neįkalbinėk to daryti! Juk mano nuomonę žinai :)

Laura

2012-08-25 16:47

O tu bent nuorodą pabandyk paspausti :)